Vytautas Mizeras (g. 1931 m. kovo 27 d. Vilkiautinyje, Varėnos rajone) – prozininkas, mokytojas ekspertas.
Šeimyninė padėtis: žmona Albina, vaikai Nerijus ir Aurelija
Biografija
1948 metais baigė Leipalingio gimnaziją,
1955 m. – baigė Šiaulių mokytojų institutą,
1966 m. – baigė Vilniaus pedagoginį institutą.
1948-1991 metais vadovavo Lazdijų, Šilutės, Kretingos, Trakų rajonų mokykloms,
1991-2002 metais dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Elektrėnų 1-ojoje vidurinėje mokykloje ir vadovavo Literatūros ir meno muziejui.
1991-2002 m. Elektrėnų meno muziejaus kūrėjas ir direktorius.
1978 m. V. Mizerui suteiktas Lietuvos TSR Nusipelniusio mokytojo vardas
1984 m. – suteiktas Lietuvos liaudies mokytojo vardas
1995 m. suteikta lietuvių kalbos mokytojo eksperto kvalifikacija
Apie 20 m. V. Mizeras dainavo chore, režisavo scenos kūrinius Šilutės, Kretingos, Trakų r. kultūros namų scenose, pats rašė scenarijus.
Lietuvos mokytojų literatų „Spindulio“ draugijos pirmininkas.
Kūryba
V. Mizeras prašė 12 grožinės literatūros knygų, jis yra Elektrėnų bei Merkinės apylinkių istorinių knygų bendraautoris.
Išleistos šios grožinės literatūros knygos:
„Skambutis šaukia“ (1985),
„Laiškas tėvams ir mokytojams“ (1990),
„Leisk man pakilti“ (1991),
„Atminties sodas“ (1993),
romanas „Visada pateka saulė“ (1995),
„Kraitė“ (1997),
„Sidabrinis kiras“ (1999),
Knyga vaikams „Tavo vaikai“ (2002),
„Ilgesys ir atminimas“ (2003),
Knyga vaikams „Laisvi“ (2004),
Sakmė „Akmenų byla“ (2004),
Knyga vaikams „Žalio miško ašara“ (2005),
Albumas – bukletas „Elektrėnų sav. literatūros ir meno muziejus“ (2006);
Knygos „Elektrėnai“ bendraautoris(2006),
V. Mizero kūryba spausdinta keturiuose almanachuose.
Kūryboje svarstoma pedagoginės problemos, idealų likimas karo ir pokario sąlygomis. Beletrizuotų vaizdelių, didaktinių apmąstymų, esė, laiškų, miniatiūrų bei kt. formomis perteikiama vaiko brandos pokyčiai, mokyklos atmosfera, dalijamasi pedagogine patirtimi.
Palikite komentarą