Vytautas Martinkus (g. 1943 m. gegužės 28 d. Jerubiškiuose, Jurbarko rajonas) – prozininkas, literatūrologas, socialinių (filosofijos) mokslų daktaras.
Biografija
1965 m. Vytautas Martinkus baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą. KPI filosofijos dėstytojas (1966-1971 m. ir 1982-1986 m.).
Nuo 1971 m. Lietuvos rašytojų sąjungos (toliau – LRS) narys, Kauno skyriaus sekretorius (1974-1982 m.), LRS valdybos (1988-1990 m.), LRS pirmininkas (1990-1994 m.).
Nuo 1994 m. dėsto VPU, profesorius (2008).
Bibliografija
Loterija: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1969.
Rotušės laikrodžio vagis: apsakymai . – Vilnius: Vaga, 1974.
Vėtrungė šeimos šventei: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1978.
Akmenys: romanas. – Vilnius: Vaga, 1972.
Lašai: Rašmenys ant klepsidros Autų gatvėje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980.
Medžioklė draustinyje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1983.
Negęsta žvaigždė paukščio pėdoje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.
Simonija: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
Gabatos knyga: poetinė eseistika. – Kaunas: Santara, 1999.
Literatūra ir paraliteratūra: straipsnių ir esė rinkinys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Šuns mazgas: apysakos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
Žemaičio garlėkys: istorinis romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
Estetinė literatūros gyvybė: Aksiologinis šiuolaikinės lietuvių prozos spektras: mokslo monografija. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010.
Palikite komentarą