Stanislovas Dagilis (1843 m. kovo 17 d. Mažutiškiuose, Biržų valsčius – 1915 m. gruodžio 19 d. Biržuose) – Lietuvos poetas, vertėjas.
Biografija
Jono ir Martyno Yčų dėdė iš motinos pusės. Mokėsi Kėdainių ir Slucko reformatų gimnazijose, studijavo Peterburgo Istorijos – filologijos institute. Jį 1873 m. baigęs, iki 1894 m. buvo Sumų (Ukraina) gimnazijos klasikinių kalbų mokytoju, grįžęs į Lietuvą gyveno Biržuose.
Bendradarbiavo „Aušroje“ (straipsniai „Lietuviška rašliava“, 1884, Nr. 1; „Keli žodžiai apie poeziją abelnai, o ypač sudėjimą eilių“, 1886, Nr. 1), „Draugijoje“, „Pasiuntinyje“, „Biržų kalendoriuje“, parengė 1910 m. reformatų giesmyną. Parašė šviečiamosios nuostatos eilėraščių („Skaitytojui“, „Čiūčia liūlia varguolėlį“, „Artojas“ ir kt.), poemą „Joninės Parovėjos karčemoje“. Išvertė A. Mickevičiaus „Konradą Valenrodą“, „Tris Budrius“, L. Kondratovičiaus-Sirokomlės „Lietuvą“, M. Lermontovo „Angelą“, „Tris palmes“, A. Puškino „Eugenijaus Onegino“ ištraukų, „Poetą“, F. Šilerio „Įveiktuves“ ir kitų poetų kūrinių.
Originalią ir verstinę poeziją skelbė „Lietuviško šiupinio“ pavadinimu leistais rinkiniais. Priklausė poetams aušrininkams, daugelį jų pranoko eiliavimo ir stiliaus kultūra, vienas kūrybiško vertimo lietuvių vertimų istorijoje pradininkų.[1]
Biržuose S. Dagiliui pastatytas paminklas (autorė N. Gronskienė, 1923 m.).
Palikite komentarą