Petras Tarulis (tikr. Juozas Petrėnas, 1896 m. kovo 31 d. Degučiuose, Utenos apskritis – 1980 m. vasario 5 d. Niujorke, JAV, perlaidotas Kaune) – prozininkas, spaudos darbuotojas.
Biografija
Gimnaziją lankė Petrapilyje ir Voroneže, Lietuvos universitete studijavo literatūrą, 1926–1927 m. Paryžiuje – žurnalistiką.
Drauge su Kaziu Binkiu išleido „Keturių vėjų pranašą“ (1922 m.), organizavo avangardistinį sąjūdį. K. Binkiui nuo sąjūdžio atitolus, perėmė vadovavimą, 1924–1928 m. žurnalo „Keturi vėjai“ redaktorius ir produktyviausias autorius. Vėliau – „Naujo žodžio“ bendrovės spaudinių vyriausiasis redaktorius, redagavo dienraštį „Diena“, „Dienos naujienos“, leido „Lietuvos naujienos“, humoro laikraštį „Kultuvė“ ir kt.
Vaidino, domėjosi teatru, reiškėsi kaip dailininkas (apipavidalino žurnalą „Keturi vėjai“ ir kelių keturvėjininkų knygas, surengė Kaune dvi parodas; suartėjęs su dailininkais arsininkais, padėjo sukurti jų manifestą).
Nacių okupacijos metais redagavo leidinį „Lietuvių archyvas“. Pasitraukęs 1944 m. iš Lietuvos, gyveno Vokietijoje, vėliau išvyko į JAV. Niujorke redagavo Susivienijimo lietuvių Amerikoje leidinį „Tėvynė“, dirbo „Darbo“ redakcijoje.
Išleido studijėlę „Sodžiaus teatras“ (1924 m. Brundalo slapyvaržiu), apsakymų rinkinį „Mėlynos kelnės“ (1927 m.), apysakų knygą „Žirgeliai padebesiais“ (1948 m.), romaną „Vilniaus rūbas“ (New York-London, 1965 m.). Periodikoje paskelbė studiją apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, portretines apybraižas apie Steponą Kairį, Joną Marcinkevičių ir kt. Su K. Binkiu parengė albumą „Vilnius 1323–1923“ (1923 m.).
Kūrybos bruožai
„Keturiuose vėjuose“ P. Tarulis propagavo naujojo meno idėjas. Prozos modernizmą demonstravo ekscentrišku esė „Nuovakarių skiauterys“, kur eksperimentavo ties absurdo riba, įvedė reportažo ir laikraštinės technikos elementus, iškėlė žodžio autonomiją, gaivino kalbos jausmą.
„Mėlynų kelnių“ apsakymai skaitytojo sąmonę atakavo formos įmantrybėmis: kinematografiniai vaizdai, groteskas, į fragmentus subyrėjęs pasakojimas, ekspresyviai sulaužytas sakinys, kertantis žodis. Antitradiciškai traktuojamas žmogus ir būtis, iškeliamos antisentimentalios ir antiintelektualios vertybės – gyvastis, pirmapradis stichiškumas, natūrali prigimtis. Ši moderni proza darė stiprų poveikį vėlesniems lietuvių beletristams (Petrui Cvirkai, Kaziui Borutai).
Knygos, išleistos išeivijoje, nuosaikesnės, bet išlaiko autoriui būdingą mito poetinę temą. Apysakos iš vaikystės atsiminimų „Žirgeliai padebesiais“ grindžiamos realistiniais buities vaizdais, psichologizmu, bet ir pirmaprade žmogaus jausena, pasąmonės impulsais.
Avantiūrinio siužeto „Vilniaus rūbe“ piešiamas lenkų okupuoto Vilniaus krašto gyvenimas, pateikiama valkatėlės Vedlūgos nuotykių pynė; kartu plėtojama modernaus istorizmo bei mitologiškumo tradicija.
Palikite komentarą