Nijolė Jankutė-Užubalienė (g. 1929 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžyje) – Lietuvos rašytoja.
Biografija
1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1949 m. persikėlė į JAV. 1956–1957 m. De Paulio universitete Čikagoje studijavo verslo administravimą. 1968 m. baigė Pedagoginį lituanistikos institutą Čikagoje.
1957–1960 m. dirbo draudimo bendrovėje, 1969–1979 m. – medicinos įstaigų raštinėse. 1963–1965 m. Čikagos K. Donelaičio aukštesniosios mokyklos mokytoja, 1966–1978 m. dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute. Nuo 1987 m. dirbo laikraštyje „Draugas“.
Kūryba
Bendradarbiavo laikraštyje „Draugas“, žurnaluose „Laiškai lietuviams“, „Mūsų Vytis“, „Skautų aidas“. Kūryba daugiausia skirta išeivių vaikams, jų kalba nesudėtinga, veikėjai grupuojami į teigiamus ir neigiamus. Romane jaunimui „Nuo devynių iki pirmos“ vaizduojamas 1964–1970 m. JAV didmiesčio gyvenimas, keliamos lietuvių išeivijai svarbios temos – mišrios šeimos, santykiai su kitais tautybėmis ir rasėmis, svetimos kultūros įtaka. Novelių rinkinyje „Saulėgrąžų tvanas“ gilinamasi į kartų susvetimėjimo problemas. Parašė muzikinę pjesę „Kūlgrinda“, radijo ir scenos vaizdelių.
Bibliografija
Žebriuko nuotykiai miške, vaikams, 1963 m.
Danutė stovyklauja, vaikams, 1966 m.
Kaip Algiukas vėjo ieškojo, vaikams, 1967 m.
Šamo ežero sekliai, vaikams, 1972 m., 3 leid. Vilnius, 1991 m.
Nuo devynių iki pirmos, romanas, 1973 m.
Kelionė į septintą stotį, vaikams, 1973 m.
Kamilė ir jos draugai, vaikams, 1990 m.
Saulėgrąžų tvanas, novelės, 1990 m.
Atvirukai, kelionių įspūdžiai, 1999 m.
Vasara išeina, vaikams, 2002 m.
Palikite komentarą