Kazys Aleksandras Puida (1883 m. kovo 19 d. Šėtijuose, Lekėčių valsčius – 1945 m. sausio 23 d. Nausėduose, prie Babtų, palaidotas Panevėžiuke) – lietuvių rašytojas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, vertėjas.
Biografija
Baigė Marijampolės gimnaziją. 1905–1907 m. revoliucinių įvykių Panevėžio apskrityje dalyvis, įtrauktas į pavojingiausių carizmo priešų socialdemokratų sąrašus. 1905–1907 m. – laikraščio „Vilniaus žinios“ sekretorius, redaktorius, „Vilniaus kanklių“ draugijos sekretorius, vaidino draugijos spektakliuose. 1907 m. sausio 9 d. įvykusios Pirmosios lietuvių dailės parodos organizacinio komiteto narys.
Perėmęs mirusio brolio, 1904 m. baigusio Berlyno politechnikos institutą, inžinieriaus diplomą, 1907–1913 m. Šiaulių gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. 1910 m. redagavo laikraštį „Rygos naujienos“. Už anticarinę veiklą ištremtas su šeima į Čeliabinską, Pirmojo pasaulinio karo metais Čeliabinske dirbo vokiečių kalbos mokytoju, inžinieriumi Kustanajuje, kur įkūrė elektrinę, Petrapilio fabrike. 1915-1917 m. Petrogrado lietuvių bendrojo lavinimo kursų matematikos mokytojas.
1920 m. su žmona Ona Pleiryte-Puidiene grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune, dirbo „Švyturio“ knygų leidimo bendrovėje, Spindulio spaustuvės direkcijoje. 1920 m. įkūrė „Vaivos“ leidyklą, kuri leido literatūros klasikų seriją, 1922 m. išleido 3 vienkarčius leidinius, skirtus parodai. 1921 m. dienraščio „Lietuva“ priedo „Sekmoji diena“ redaktorius. Nuo 1925 m. buvo Vilkolakio teatro vadovybėje.
1923-1926 m. leido ir redagavo žurnalą „Krivulė“, 1923–1924 m. – žurnalą „Gairės“, 1923 m. – metraštį „Kūrybos keliais“, 1928 m. – „Sąsieka“, 1930–1931 m. – „Gaisai“.
Su pirmąja žmona – rašytoja Ona Pleiryte–Puidiene, pasirašinėjusia Vaidilutės slapyvardžiu, turėjo tris vaikus: Mimozą (mirė Izraelyje), Algirdą ir Sigurdą (abu vokiečių sušaudyti). Antroji žmona buvo advokatė Stefanija Girdvainytė, su kuria susilaukė sūnaus Gedimino.
Kūryba
Bendradarbiavo leidiniuose 1902-1914 m. – „Vienybė lietuvninkų“, 1904 m. – Varpas, „Lietuvių laikraštis“, „Draugija“, „Kova“, „Viltis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“ ir kt. Pasirašydavo Aitvaro, Al., Alfa, J.D., T. Driskiaus, Kaukės, K. Zegotos, Kerų dėdės, K. Vargo ir kt. slapyvardžiais.
Parašė eilėraščių, apysakų, apsakymų, dramų, istorinių romanų, išvertė lenkų, anglų, amerikiečių rašytojų kūrinių. Išleido 61 užsienio rašytojų knygą, tuo praturtindamas lietuvių bibliotekas.
Bibliografija
Iš sermėgiaus krūtinės, eilėraščiai, 1906 m.
Ruduo, apsakymai, 1906 m.
Paskutinė ašara, apsakymai, 1907 m.
Švedų liaudies švietimas, publicistika, 1911 m.
Saulei tekant, apsakymai, 1911 m.
Žemės giesmė, apysaka, 1911 m.
Raštai, 4 t., 1911–1912 m.
Undinė, drama, 1912 m.
Gairės, drama, 1913 m.
Raudonas gaidys, apysaka, 1913 m.
Mūsų dainiai, publicistika, 1913 m.
Rytojun bežiūrint, publicistikos, pedagogikos, literatūrologijos knyga, 1913 m.
Kerštas, 1915 m.
Karalius Haraldas, apysaka, 1920 m.
Stepai, drama, 1920 m.
Kaukės, apysaka, 1923 m.
Rytų svečias, drama, 1926 m.
Magnus Dux, istorinis romanas, 1936 m.
Geležinis vilkas, romanas, 1927 m.
Palikite komentarą