Julius Viktoras Kaupas (1920 m. kovo 6 d. Kaunas – 1964 m. kovo 1 d. Čikaga, palaidotas Detroite) – Lietuvos rašytojas, urbanistinės pasakos pradininkas lietuvių literatūroje, eseistas, literatūros kritikas.
Biografija
Mokėsi Kauno Jėzuitų gimnazijoje. 1944 m. baigė mediciną Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1946 m. Tiubingeno universitete studijavo farmakologiją, medicinos daktaras. 1947–1949 m. Fribūro universitete studijavo filosofiją ir literatūrą, lankė V. K. Jonyno vadovaujamą Dailės ir amatų mokyklą. 1950 persikėlė į JAV, dirbo gydytoju psichiatru.
Kūryba
Parašė neoromantinių pasakų, kuriose ryški europietiškosios (Hansas Kristianas Andersenas, Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas, Oskaras Vaildas) pasakos tradicija. Pasakų kūrimo pagrindinis principas – fantazijos ir realybės dermė. Stebuklingi įvykiai vyksta Kaune, vaizduojamame su tikroviškomis detalėmis. Novelėse (rinkinys „Saulėgrąžos mėnulio šviesoj“, neišspausdintas) atsisakoma istorijos fono ir realijų, jų centre – žmogaus egzistencija, kupina skaudžių išgyvenimų, tragiškų pajautų, būdingas psichologinis įžvalgumas. Veikėjai – svajotojai, į melancholiją linkę keistuoliai. Kritikos straipsniuose pritarė lietuvių literatūros atvirumui modernizmo tendencijoms, vienas pirmųjų naudojo Z. Froido ir K. G. Jungo kategorijas, straipsnyje „Devyniabrolės“ interpretacija“ pasakos analizei taikė psichoanalitinį metodą. Novelių paskelbta anglų kalba.
Bibliografija
Daktaras Kripštukas pragare ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose, 1948 m., Versus aureus. 2006 m.
Raštai. Chicago, Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas, 1997 m.
Literatūra
Laimutė Tidikytė. Julius Kaupas: gyvenimas ir kūryba, Vilnius, 2004 m.
Palikite komentarą