Jonas Kriaučiūnas (1864 m. birželio 18 d. Bundzai prie Ilguvos, Šakių apskritis – 1941 m. vasario 5 d. Kaunas) – lietuvių spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas.
Biografija
Baigė Suvalkų berniukų gimnaziją ir nuo 1886 m. Maskvos universitete studijavo mediciną. 1889 m. grįžo į Lietuvą. Siekdamas išvengti tarnybos Rusijos imperijos kariuomenėje išvyko į Tilžę. Gyveno pramanyta Johan Lubowski pavarde. Spaustuvininko Šenkės buvo pakviestas tvarkyti leidžiamų lietuviškų maldaknygių kalbą. Už tai gaudavo pakenčiamą atlyginimą. Daug prisidėjo iš religinių leidinių vydamas slavizmus.[1] 1890 m. redagavo laikraštį „Šviesa“, 1891–1895 m. „Varpas“ ir „Ūkininkas“ redaktorius. Tiekė knygnešiams draudžiamą lietuvių spaudą.
Su Vydūnu ir kitais režisavo lietuviškus spektaklius, tarp jų A. Fromo-Gužučio „Kauno pilies išgriovimas“. 1895 m. į sostą įžengus Nikolajui II, tikėdamasis permainų, grįžo į Lietuvą. Dirbo vertėju Kybartų tarptautinėje transporto bendrovėje. 1897 m. už lietuviškos spaudos platinimą žandarų rotmistro A. Vonsiackio pastangomis 2 m. kalintas Kauno ir Sankt Peterburgo kalėjimuose, po to 3 metams ištremtas į Dorpatą.
1904–1905 m. Vilniuje redagavo dienraštį „Vilniaus žinios“. Su J. Basanavičiumi 1905 m. buvo Didžiojo Vilniaus seimo sušaukimo iniciatoriai. Su P. Vileišiu ir J. Paketuriu 1906 m. Vilniuje įsteigė knygyną „Lietuva“ ir popieriaus krautuvę. 1910 m. Rygoje redagavo laikraštį „Rygos garsas“.
Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pasitraukęs į Sankt Peterburgą. 1916 m. grįžo į Lietuvą, dirbo laikraštyje „Dabartis“. Su S. Banaičiu ir A. Jakštu (Dambrausku) 1916 m. parašė ir išplatino Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės konstitucijos projektą „Postulatus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai atkurti“. Po 1918 m. dirbo notaru Kudirkos Naumiestyje, nekilnojamojo turto prekybos tarpininku Kaune. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Naujoji Romuva“, „Rytas“ ir kituose.
Išleido S. Daukanto knygą „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“, Petro Armino „Raštus“ (abu 1893 m.), „Iš lietuvių ir lenkų santykių“ (Ze stosunków litewsko – polskich, 1907 m.) Parašė atsiminimų knygą „Mano praeities vaizdeliai“ (1936 m.)
Literatūra
Aleknavičius, B. Dr. Vinco Kudirkos bendražygis : Varpininko J. Kriaučiūno gimimo 130-mečiui [1864 06 18-1941 02 05]. Vakarų ekspresas. 1994, Birž. 18, p. 10.
Aleknavičius, B. Dr. Vinco Kudirkos bendražygis : Varpininko Jono Kriaučiūno gimimo 130-mečiui. Amžius. 1994, Birž. 18-24 (Nr. 24), p. 6.
Aleknavičius, B. Mokytojai neapsiriko…: Varpininko J. Kriaučiūno gimimo 130-mečiui. Vakarinis Kaunas. 1994, Birž. 18-20 (Nr. 118), p. 2,6.
Aleknavičius, B. Zanavykas, pažadinęs Vilių Storostą : [apie „Varpo“ ir „Ūkininko“ redaktorių, režisierių J. Kriaučiūną]. Vakarų ekspresas. 1995, gruod. 23, p. 11.
Dobkevičius, K. Pagerbtas žymus spaudos veikėjas [apie J. Kriaučiūno atminimo lentos atidengimą, Kaunas]. XXI amžius. 2001, birž. 6, p. 7.
Dumčius, A. Įamžinkime Jono Kriaučiūno – spaudos darbuotojo, visuomenės veikėjo atminimą. Kauno diena. 1996, geg. 10, p. 18.
Palikite komentarą