Jokūbas Josadė (1911 m. rugpjūčio 15 d. Kalvarija – 1995 m. lapkričio 9 d. Vilnius) – Lietuvos rašytojas, dramaturgas, beletristas, literatūros kritikas.
Biografija
1931–1934 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1935 m. pradėjo spausdinti apsakymus žydų periodiniuose leidiniuose. 1936–1940 m. dalyvavo organizacijos „Raudonoji pagalba“ veikloje. 1940–1941 m. dirbo žydų laikraščio „Der Emes“ redakcijoje. Antrojo pasaulinio karo metais Raudonosios armijos Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos kareivis, sužeistas prie Oriolo. Pokario metais, uždarius Lietuvoje žydų spaudą, pradėjo lietuviškai rašyti kritikos straipsnius, palaikydamas socialistinę santvarką Lietuvoje. 1948–1959 m. vadovavo žurnalo „Pergalė“ Kritikos skyriui. Aštuntame dešimtmetyje grįžo prie gimtosios jidiš kalbos, vertė į ją savo lietuviškas pjeses apie žydų likimą.
Kūryba
Parašė apsakymų, pjesių, išleido straipsnių apie lietuvių literatūrą rinkinį. Kūryboje vyrauja moralinės, dvasinio apsisprendimo temos, aukštų siekių ir buitiškumo konfrontacija. Veikėjai – pokario aktyvistai, aukšti tarybiniai pareigūnai, išgyvenantys pasimetimo krizę.
Bibliografija
Knyga ir tikrovė, straipsnių rinkinys, 1961 m.
Neatplėšk mano laiško, apsakymai, 1964 m.
Nepalik manęs, Liuda, pjesė, pastatyta 1963 m.
Užupio drama, pjesė, pastatyta 1967 m.
Penkiese prie vaišių stalo, pjesė, pastatyta 1971 m.
Širdis dėžutėje, pjesė, pastatyta 1976 m.
Tardytojas, pjesė, pastatyta 1978 m.
Užupio drama, rinkinys, 1981 m.
Užtrenktos durys: Laiškai iš Vilniaus į Tei Avivą, 1993 m.
Šuolis į nežinią, pjesė, 1995 m.
Palikite komentarą