Fridrichas Bajoraitis (1883 m. gruodžio 9 d. Medukalniuose, Įsruties apskritis, Mažoji Lietuva – 1909 m. kovo 16 d. Balandžiuose, Ragainės apskritis) – poetas, publicistas.
Biografija
Sesuo Lidija Bajoraitė. 1901–1904 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. 1904–1906 m. mokytojavo Paleičių ir Rukų (Šilutės raj.) mokyklose. Dėl džiovos išleistas į pensiją, atsidėjo poezijai.
Paukštelio ir Balandėlio slapyvardžiais spausdino eilėraščius bei straipsnius „Naujojoje lietuviškoje ceitungoje“ ir kt. 1905 m. įkūrė ir vadovavo pirmajai Mažojoje Lietuvos kilnojamai bibliotekai „Lietuvių keliaujantis knygynas“. Poezijoje suformuluoti programiniai tautinės savimonės ugdymo teiginiai (eil. „Visur lietuviškai“), keliama tautinio lygiavertiškumo idėja, smerkiama germanizacija, esama originalesnės poetikos bandymų (eil. „Lietuviški žodžiai“ parašytas tik bendratimis). Vydūno rūpesčiu 1932 m. išleistas pomirtinis eilėraščių rinkinys „Gyvumo žodžiai“. [1]
F. Bajoraičio vardu pavadinta Šilutės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Literatūra
Fridrichas Bajoraitis: gyvumo žodžiai: poetas ir publicistas (sud. Dainora Pociūtė). – Vilnius: Petro ofsetas, 2008.
Palikite komentarą