Bronius Pranskus (iki 1923 m. Vaclovas Anskaitis, slapyvardis Žalionis; 1902 m. spalio 11 d. Juodupėnuose, Vilkaviškio apskritis – 1964 m. gegužės 7 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, literatūrologas, redaktorius.
Biografija
1915-1921 m. mokėsi Voronežo (Rusija), Marijampolės gimnazijose. 1920-1922 m. LKJS Suvalkijos komiteto sekretorius. 1922 m. pasiųstas į Karaliaučių organizuoti LKP literatūros spausdinimą. 1921 m., 1922 m. kalintas, nuo 1923 m. gyveno TSRS. 1926 m. baigė Maskvos universiteto Literatūros fakultetą, 1923-1936 m. dėstė Vakarų tautinių mažumų komunistiniame universitete, nuo 1934 m. profesorius. 1931-1937 m. redagavo žurnalą „Priekalas“.
1947-1958 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1948-1952 m. LTSR rašytojų sąjungos literatūros konsultantas, 1957-1964 m. – Vilniaus universiteto profesorius, 1958-1962 m. – lietuvių literatūros katedros vedėjas.
Eilėraščius pradėjo rašyti 1922 m. Parengė A. Regračio (1962 m.), B. Laucevičiaus (1962 m.), A. Fromo-Gužučio (1955 m.), A. Vienažindžio (1958 m.), K. Jasiukaičio (1959 m.), A. Merkytės (1961 m.), kitų kūrybos rinkinius.
Bibliografija
Audringosios jėgos, eilėraščiai, 1932 m.
Pranas Vaičaitis, 1956 m.
Į ateitį šviesią, eilėraščiai, 1959 m.
Kovų poemos, eilėraščiai, 1961 m.
Artimieji toliai, atsiminimai, 1962 m.
Proletarinė lietuvių literatūra, 1964 m.
Laikas ir literatūra, 1973 m.
Palikite komentarą