Ansas Bruožis

Ansas Bruožis (1876 m. lapkričio 10 d. Martinai, Klaipėdos apskritis – 1928 m. gruodžio 27 d. Klaipėda) – rašytojas, tautosakininkas, aušrininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, kultūros istorikas, poligrafininkas ir bibliografas.

Biografija

Baigęs Klaipėdos pradžios mokyklą, pas Martyną Jankų Bitėnuose išmoko raidžių rinkėjo amato.

1905–1906 m. prekiavo lietuviškomis knygomis savo knygynėlyje Klaipėdoje. 1906 m. dirbo Kauno, 1906–1914 m. Vilniaus, vėliau – Tilžės, Klaipėdos spaustuvėse.

Prancūzų okupacijos metu tarnavo Lietuvos atstovu Klaipėdoje. Vienas iš 1923 m. Klaipėdos sukilimo organizatorių ir vadovų. 1923–1928 m. iki pensijos Klaipėdos gubernatūroje pasų stalo viršininkas.

„Birutės“ draugijos narys. 1901 m. jo iniciatyva įsteigtas „Lietuvininkų susivienijimas Prūsuose“, 1904-1905 m. jo prezidentas. Nuo 1902 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Mažojoje Lietuvoje spausdinamų leidinių techninis prižiūrėtojas ir korektorius. 1912 m. „Jaunųjų Draugijų Santaros“ iniciatorius. 1914 m. Klaipėdoje redagavo laikraštį „Apžvalga“, 1919–1921 m. draugijos „Santara“ sekretorius.

1923–1926 m. spaudos bendrovės „Rytas” priežiūros tarybos narys, lietuvių kultūros organizacijų Klaipėdoje narys. Rinko tautosaką, tyrė Mažosios Lietuvos švietimo, kultūros istoriją, bibliografavo leidinius.

Bendradarbiavo laikraščiuose „Darbininkų balsas“, „Lietuvos žinios“, „Vilniaus žinios“. Pasirašinėjo daugiau kaip 20 slapyvardžių, žinomiausi iš jų: A. B., A. B. Klaipėdiškis, Prabočių Anūkas. Parašė ir parengė spaudai 13 faktografinio pobūdžio knygų. 1914–1915 m. sudarė ir Klaipėdoje redagavo „Lietuvių kalendras“, talkino Vaclovui Biržiškai leidžiant „Lietuvių bibliografiją“, pateikė duomenų M. Romerio knygai apie Prūsijos lietuvius (1911 m.).

Savo palikimą, (30 000 Lt) testamentu pavedė Vydūnui lietuvių raštams leisti. Jo 716 tomų biblioteką ir archyvą perėmė „Aukuro“ draugija.

Bibliografija

Birutė (1905 m.)
Klaipėdiškių dainos (1908 m.)
Prūsų lietuvių raštija (1913 m.)
Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai (1920 m.)
Mažosios Lietuvos politikos veidrodis (1923 m.)
Mažosios Lietuvos mokyklos ir lietuvių kova dėl gimtosios kalbos (1925 m.),
Vadovėlis po Klaipėdos kraštą (1924 m.)