Aloyzas Baronas (1917 m. gruodžio 12 d. Vabalninkas – 1980 m. rugsėjo 7 d. Čikaga) – JAV lietuvių rašytojas.
Biografija
1941–1943 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Studijavo Frankfurto prie Maino universitete.
1949 m. atvyko į JAV. Dirbo fabrikuose. Nuo 1955 m. su kt. redagavo laikraštį „Draugas“. 1966–1970 m. lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.
Kūryba
Novelių pagrindinė tema – veikėjų, sprendžiančių moralinę koliziją, išgyvenimai. Romanuose vaizduojama nepriklausomos Lietuvos provincija, nacių okupacijos laikotarpis, Lietuvos partizanų kovos, išeivių buitis, prisitaikymas gyventi svetur. Autobiografiniame romane „Lieptai ir bedugnės“ aprašė priverstinį darbą pafrontėje, parodė jaunų žmonių pastangas išlikti. Kūrybai būdingi buitiniai konfliktai, reportažinis stilius; gausu abstrakčių samprotavimų, literatūrinių aliuzijų.
Daktaro S. Aliūno slapyvardžiu išleido humoristinių eilėraščių rinkinių. Parašė religinių legendų (rinkinys „Valandos ir amžiai“ 1958 m.), kūrinių vaikams. Romanų išversta į anglų ir latvių kalbas.[1]
Bibliografija
Žvaigždės ir vėjai, novelės, 1951 m.
Antrasis krantas, novelės, 1954 m.
Saulės grįžimas, novelės, 1964 m.
Išdžiūvusi lanka, novelės, 1970 m.
Šilko tinklai, novelės, 1974 m.
Trisdešimt istorijų suaugusiems, novelės, 1981 m.
Sodas už horizonto, romanas, 1955 m.
Trečioji moteris, romanas, 1966 m.
Vėjas lekia lyguma, romanas, 1971 m.
Mirti visada suspėsi, romanas, 1980 m.
Abraomas ir sūnus, romanas, 1973 m.
Laivai ir uostai, romanas, 1979 m.
Lieptai ir bedugnės, autobiografinis romanas, 1961 m.
Valerijono lašai, humoreskos, 1954 m.
Trejos devynerios, humoreskos, 1961 m.
Alijošiaus lapai, humoreskos, 1975 m.
Palikite komentarą