Progiesmiai – A.Kalanavičiaus lyrikos žanras, lietuviškas, savas japonų haiku (trijų eilučių eilėraštis) variantas: akimirksnio įžvalga, akimirksnio atsivėrimas vienovėje. [Daugiau…]
|
||||||
|
A.Ramono kūrybos rinktinėje, pavadintoje “Ramybės kalva” pateikiama esė, novelės, apysaka “Mikelis”, pamąstymai apie kūrybą. B.Radzevičiaus romane “Priešaušrio vieškeliai” atkuriamas vienas sunkiausių Lietuvos kaimo gyvenimo laikotarpių – pokario metai. Autorius parodo panašius ir kartu labai skirtingus likimus žmonių, stovinčių ant naujo gyvenimo slenksčio, atskleidžia jų rūpesčius ir lūkesčius. [Daugiau…] Svarbiausiu savo kūriniu, romanu “Kryžiai”, V.Ramonas stumtelėjo lietuvių prozą į naują kokybinę pakopą. Tai antrasis V.Ramono romanas, laimėjęs BALF’o premiją, išleistas Vokietijoje 1947m. [Daugiau…]
Psichologinis romanas “Miškais ateina ruduo” (1957) – M.Katiliškio meniškiausias kūrinys. Romano ašis – lietuvis ir miškas. Veiksmo erdvė – miškų apsupta vieta kaip Lietuvos ženklas. M.Katiliškis pabrėžia ypatingą savo kuriamo pasaulio uždarumą. Romane kuriamas pasaulis ir jo žmonės gyvena gamtos laiko rėmuose. [Daugiau…] Vienintelis A.Škėmos romanas “Balta drobulė” (1958) sukėlė gyvas literatūrines diskusijas. Dauguma literatūros vertintojų “Baltą drobulę” laikė įdomiu literatūriniu eksperimentu, mėginusiu lietuvių romaną išvesti į naujus kelius. Romanas vaizduoja poeto Antano Garšvos kelią į išprotėjimą. Autorius atskleidžia Garšvos charakterį ir jo tragiškus išgyvenimus. [Daugiau…] “Artumas” tai gamtos lyrikos sutelktinė. Gamta J.Degutytei, kaip ir S.Nėriai, ne tik pagrindinis vaizdų šaltinis, bet ir amžinoji būtis, kurios ribų negalima įžvelgti, ir didysis grožis, kurį menininko siela tik atspindi, bet nesukuria. Kartu tai saugotinas gyvybės šaltinis, kurį techniškoji civilizacija grasina sunaikinti. [Daugiau…] P.Širvys sukūrė palyginti nedaug eilėraščių, bet jie žinomi ir mėgstami įvairaus amžiaus žmonių, deklamuojami ir dainuojami. Jo eilėraščiai autobiografiniai. P.Širvio eilėraštis-daina tiesiog išreiškia tai, ką poetas išgyvena. Daina auga iš ilgesio, ji yra didžiausia dvasinė vertybė, kaip ir meilė, draugystė. Grįžulas – H.Nagio poezijos rinktinė, sudaryta paties autoriaus iš emigracijoje išleistų rinkinių. Didesnių poezijos skirsnių pavadinimuose į akis krinta brolio akcentas. Pati bendriausia broliškumo prasmė sako, kad žmonės yra broliai ir seserys. H.Nagio poezijoje broliai yra tie, su kuriais eilėraštis kalbasi. Broliškumo įvaizdžiai veda į kitus motyvus: ilgesį, praradimą, tautą, mirtį, namus, gyvenimo prasmės ieškojimą. Eilėraščiuose poetinė tikrovė iškyla iš konkrečių detalių, jas permainydama ir įprasmindama. Lietuvių literatūros antologijoje pateikiama A.Mackaus poezija atitinka išleistų eilėraščių rinkinių struktūrą. Juozo Grušo noveles galima skirti į dvi pagrindines grupes: vienos yra lyrinio-intelektinio pobūdžio (“Mergaitė ir vienišas žmogus”, “Karalaitė nebuvo protinga”, “Baimė ir nebaimė” ir kt.), kitos – paradoksinės, atvirai sąlygiškos, simbolinės (“Tu mušei Adomą”, “Nuogi atrodo negražiai”, “Trys paradoksinės novelės apie švarą” ir kt.). [Daugiau…] Kazio Borutos kūrybos viršūnė yra “Baltaragio malūnas”, parašytas vokiečių okupacijos metais (1945) Vilniuje. “Baltaragio malūnas” – tai kūrinys apie liaudies dvasinį grožį ir išdidumą, parašyta pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą, veikėjus piešiant sodriai realistiškai psichologinėje – buitinėje plotmėje, juos ryškiai individualizuojant. [Daugiau…] V.Mačernio kūryba – didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija. Jo poezija priklauso humanistinei filosofinei lietuvių literatūros tradicijai. “Po ūkanotu nežinios dangum” – tai pilnas V.Mačernio kūrybos rinkinys. Pateikiami visi poeto eiliuoti tekstai, taip pat eilėraščiai neskelbti atskiruose rinkiniuose, visi jo prozos, kritikos kūriniai, poetiniai vertimai, dienoraščio įrašai, taip pat visi žinomi laiškai. [Daugiau…] Eilėraščių rinkinį Prie didelio kelio S.Nėris pradėjo sudarinėti 1944m. Eilėraščiai parašyti įvairiose vietose – Maskvoje, Ufoje, Penzoje. Šį rinkinį poetė perdirbinėjo, eilėraščių sąrašai keitėsi. Rinkinys Prie didelio kelio nebuvo išleistas poetei gyvai esant. S.Nėris paruošė rinkinį, bet jis nebuvo skirtas spausdinimui. Šiame rinkinyje nėra nei vieno nežinomo S.Nėries eilėraščio. Dalis kūrinių buvo paskelbti rinkinyje Lakštingala negali nečiulbėti, taip pat pilname poezijos rinkinyje (1957), bet kartu tai nežinomas rinkinys. [Daugiau…]
Ketvirtuoju poezijos rinkiniu Diemedžiu žydėsiu (1938) S.Nėris įkopė į pačias kūrybos aukštumas. Tai yra paskutinė S.Nėries poezija Nepriklausomoje Lietuvoje. Už šį rinkinį poetė buvo pagerbta aukščiausia Lietuvoje – valstybine literatūros premija. |
||||||
|
© 2024 Literatura.lt - lietuvių literatūros enciklopedija, lietuvių rašytojai, kūriniai, literatūra. |
||||||