Literatura.lt

Muzikinė epigrama (eilėraštis) – tai artificiozinės literatūros forma, paprastai eiliuotas tekstas, kuriame tam tikri skiemenys užrašyti ne raidėmis, bet natų ženklais. Muzikinė epigrama kartais laikoma grifo rūšimi.

Monologas (gr. monologos < monos – vienas + logos – žodis, kalba) – grožinio kūrinio veikėjo kalba, neįeinanti į dialogą, sakoma pačiam sau, kitiems personažams arba žiūrovams (klausytojams).

Monologas ypač būdingas dramos kūriniams – tragedijoms, komedijoms, tragikomedijoms, dramoms. Monologo pagrindinis tikslas – atskleisti personažo vidinį dramatizmą, jausmus, būties apmąstymus. Monologai į dramą įkomponuojami tikslingai, nes padeda suprasti personažo esmę, kartais ir viso dramos kūrinio idėją. Per veikėjų monologus rašytojai atskleidžia tiek dramos, tiek epinio kūrinio veikėjų charakterį, pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, požiūrį į kitus veikėjus ir aplinką, išreiškia svarbias jiems patiems ir visuomenei idėjas, išgrynina bendražmogiškąsias problemas. Žymiausias monologas literatūros istorijoje – Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas“ pagrindinio veikėjo Hamleto monologas.

Mokslinė fantastika – fantastinio meno šaka, vienijanti literatūrą, kiną, dailę ir kitas meno sritis, pavyzdžiui, kompiuterinius, vaidmenų (RPG), figūrėlių ar net kortų žaidimus, kuriose pramanyti dalykai yra sietini su mokslu, ateities vizijomis, technika, visuomeniniais reiškiniais. Mokslinė fantastika yra priešingybė kitai fantastinio meno sričiai – maginei fantastikai, kuriai būdinga magija, stebuklai ir kiti bruožai, kurie yra artimi literatūrinei pasakai. Tačiau, nepaisant anksčiau išvardytų skiriamųjų bruožų, mokslinė fantastika neretai vadinama šių laikų pasaka.

Misterija (gr. mysterion – slaptos apeigos) – dramos žanras, kuriame simboliniais, stilizuotais vaizdais sprendžiamos žmonijos, tautos, individo likimo problemos. Misterijoms būdingas iškilmingumas, sakralinis paslaptingumas, dvasingumas.

Žanras susikūrė viduramžiais, vaizdavo daugiausia Biblijos scenas. Tačiau draminės misterijos šaknys yra senovės graikų ir romėnų religinės misterijos.

Metrika (gr. tá metriká – kas susiję su metrais, prozodija):

1. Antikinės eilėdaros principai
2. Naujųjų laikų eilėdaros principai (dažniau nusakomi ne metrikos, o versifikacijos sąvoka).
3. Metrinių eiliuotos kalbos ypatybių visuma, jų sistema.
4. Eilėtyros šaka, tyrinėjanti metrą.

Mesostichas (gr. mésos – vidurinis, stíchos – eilutė) – tai akrosticho rūšis, kai „paslėptąjį“ žodį sudaro viduriniosios visų eiliuoto teksto eilučių raidės, skaitomos iš viršaus į apačią.

Melodrama – tai draminis kūrinys, kuriam būdinga aštri, tiesioginė gėrio ir blogio priešprieša, sentimentalumas, dinamiška, kupina efektingų posūkių fabula. Melodramoje vyksta konfliktai tarp ryškiai teigiamų ir neigiamų veikėjų, kuriems būdinga emocingumas, ekspresyvus išgyvenimų reiškimas.

Makaronikas (sen. it. maccaroni – makaronai) – XV a. pabaigos Italijoje atsiradusi literatūros forma, lotyniškas (paprastai eiliuotas) kūrinys, į kurį įterpiami nacionalinės kalbos elementai.