|
|
Psalmynas (lot. psalterium) – tai psalmių knyga, susidedanti iš 150 giesmių, maldų ir eilėraščių rinkinio. Jame išreiškiami patys įvairiausi jausmai. Psalmes jungia gilus tikėjimas Dievu, meilė jam. Po Babilono tremties Psalmynas tapo Izraelio giesmynu ir maldynu.
Psalmynas padalintas į penkias knygas. Kiekviena jų baigiasi šlovinimo žodžiais. Manoma, kad psalmių rinkiniai jau buvo sudarinėjami Dovydo laikais, o gal ir dar anksčiau. Šis darbas darytas per visą Izraelio istoriją ir, kai kurių tyrinėtojų manymu, kulminaciją pasiekė, žydams sugrįžus iš Babilono tremties ir atstačius šventyklą.
Maldaknygė – maldų knyga, skirta pasauliečiams. Maldaknygių pradžia siejama su vėlyvaisiais viduramžiais. Maldų tekstai – vienas ankstyviausių ir pamatinių bažnytinės literatūros žanrų. Viduramžių maldaknygės buvo rankraštinės, kai kurios, skirtos aukštiems asmenims, puošniai iliuminuotos.
Biblija (gr. βιβλία – „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą. Dalis Biblijos (Senasis Testamentas) yra kilęs iš judėjų religijos, todėl taip pat yra žydų šventoji knyga.
Biblija iš pradžių vadinti įvairių redakcijų „knygų“ (graikiškai biblia) rinkiniai iš Palestinos ir Artimųjų Rytų regiono, sukurti maždaug 1200 metų laikotarpiu ir kanonizuoti judėjų bei krikščionių. Knygos parašytos įvairiausiomis kultūrinėmis ir istorinėmis aplinkybėmis, gana nevienodu stiliumi ir skirtingomis kalbomis. Skeptikai mano, kad kai kurios istorijos, pvz., apie Pasaulio tvaną, yra paremtos šumerų mitu, kuris minimas prieš 2 tūkstančius metų iki Biblijos parašymo. Tiesa, nėra aišku, kuria versija galėjo remtis Biblijos autoriai, kadangi egzistuoja dar bent trys šio mito versijos (šumerų, akadų ir babiloniečių) iki Biblijos.
|
|
