|
|
Vinco Mykolaičio Putino poezijos rinkinys “Tarp dviejų aušrų” (1927m.) – romantinio maištingumo ir simbolizmo viršūnė. Šią poeziją galima pavadinti nakties lyrika, nes nakties motyvai yra pagrindinė šios lyrikos gaida, perpinanti ir kitus motyvus. Naktis čia įgyja simbolinės reikšmės: tarp dviejų aušrų, naktų budėjime, vyksta poeto kūrybos procesas, jo kovos persilaužimas. Visų romantikų ir simbolistų kūryboje naktis, kai menkuose šviesos likučiuose ir šešėlių žaidime išnyksta ribos tarp patiriamo ir neapčiuopiamo dvasinio pasaulio, atskleidžia didesnę realybę, negu diena, kurios šviesa negailestingai paslepia žvaigždėtą dangų ir paslaptingą žemės mistiką. Naktis yra didžiulis laukas, kur poeto fantazija ir emocijos gali laisvai banguoti, nekliudomos šviesos realybės, tikrovės dėsnių. [Daugiau…]
Tarp knygų – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas, leidžiamas nuo 1949 m. Iki 1991 m. vadinosi „Bibliotekų darbas“ ir iki 1990 m. ėjo kaip informacinis biuletenis. Nuo 1961 m. – mėnesinis leidinys.
Taškas – tai literatūros žurnalas, leistas Šiauliuose 1930–1931 metais. Išėjo 2 numeriai. Leido grupė, pasivadinusi šiauliškių jaunųjų literatų kolegija, mėgdžiojusi avangardistus (manifestas „Mes“, laisvo menininko laikysena, arogantiškas stilius), siekusi „laisvai ir nevaržomai pasireikšti“.
Teatras – Lietuvos teatro sąjungos ketvirtinis leidinys, leistas 1957-1991 m. Vilniuje. Iki 1990 m. leido LTSR teatro draugija bei LTSR teatro veikėjų sąjunga. Spausdino teatrų programas, spektaklių recenzijas, interviu, sezonų apžvalgas, teatro teorijos bei istorijos straipsnius, archyvinę medžiagą.
Tekstologija (lot. textus – ‘audinys, tekstas, turinys’ + gr. lógos – ‘mokslas’) – humanitarinių mokslų šaka, tyrinėjanti visų raštijos rūšių ir žanrų tekstų genezę, istoriją, autorystę, autentiškumą, siekianti nustatyti jų kanoninę formą, publikavimo principus ir leidinių tipus. Terminas atsirado XX a. 3-ajame dešimtmetyje, juo įvardijama disciplina – Antikos laikais.
Teminis metodas – tai literatūros mokslo metodas, atnaujinęs tradicinį tematinį literatūros traktavimą XX a. hermeneutikos, fenomenologijos, psichoanalizės ir semiotikos teorijomis.
Tėvynėn – neperiodinis kultūros, meno ir literatūros žurnalas, ėjęs 1946–1947 metais Salzburge (Austrija). Išėjo 4 numeriai. Spausdino poeziją ir prozą, mokslinius straipsnius.
Tėvynės sargas – Lietuvių krikščionių demokratų savaitraštis, leistas 1917-1918 m. Vilniuje, 1920-1926 m. Kaune. Rašė visuomenės, politikos, religijos, švietimo, literatūros ir ūkio klausimais, propagavo tautiškumo, katalikybės idėjas.
Tėvynės šešėlyje – kultūros žurnalas, leistas 1946–1947 Detmolde (Vokietija). Išėjo 4 numeriai.
P.Širvys sukūrė palyginti nedaug eilėraščių, bet jie žinomi ir mėgstami įvairaus amžiaus žmonių, deklamuojami ir dainuojami. Jo eilėraščiai autobiografiniai. P.Širvio eilėraštis-daina tiesiog išreiškia tai, ką poetas išgyvena. Daina auga iš ilgesio, ji yra didžiausia dvasinė vertybė, kaip ir meilė, draugystė.
Tiltai – Klaipėdos universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalas. Leidžiamas nuo 1997, per metus išeina 4 numeriai. Redaktorius S. Vaitekūnas.
Toninė eilėdara – eiliuotos kalbos sistema, pagrįsta vienodu arba dėsningai kintančiu kirčių skaičiumi eilutėse. Metrinę reikšmę čia turi tik kirčiuoti skiemenys, o nekirčiuotieji, neprarasdami ritminio vaidmens, netenka metrinės funkcijos. Lietuvių poezijai ši eilėdara nebūdinga.
Tragedija (gr. tragōdía – tragedija) – dramos žanras – scenai skirtas kūrinys, kuriame vaizduojami labai rimti, esminiai gyvenimo konfliktai, herojaus siekimų susidūrimas su neįveikiamomis kliūtimis ir neišvengiamas herojaus žuvimas. Taip pat gali reikšti ir sukrečiantį, skaudų išgyvenimą, baisų įvykį ar didelę nelaimę.
Tragikomedija (lot. tragicomoedia) – dramos žanras, vaidinti skirtas kūrinys, kuriame susipynę tragedijos ir komedijos elementai.
Tragikomedija padeda dramaturgui atskleisti reiškinių, vertybių, visuomenėje įsitvirtinusių kriterijų reliatyvumą, prieštaringumą, kartais net alogiškumą. Sudėtingas gyvenimo problemas tragikomedija iškelia juoko forma, parodydama tą juoką kaip krizinę būseną, kaip tragizmo apraiškas (tragikomedijų veikėjams būdingas isteriškas juokas). Tragikomedijai būdingi paradoksalūs minties ir fabulos posūkiai, groteskiškas daiktų ir reiškinių traktavimas, fantasmagoriški įvaizdžiai, pakilaus ir farsinio elementų derinys veikėjų charakteriuose.
Trečias frontas – literatūros žurnalas, leistas 1930–1931 m. Kaune. Išėjo 5 numeriai. Žurnalas atstovavo antifašistinės krypties literatūros grupuotei „Trečiafrontininkai”. Trečiasis frontas sulaukė plataus visuomeninio dėmesio ir turėjo įtakos tolesnei pažangiosios lietuvių literatūros raidai.
|
|
