|
-> Skaitymai – mėnesinis literatūros ir kritikos žurnalas, ėjęs 1920-1923 m. Kaune. Leido Lietuvos švietimo ministerija. Ėjo kartą per mėnesį, nuo 1922 m. – kartą per du mėnesius. Išėjo 24 knygos. Spausdino įvairių krypčių rašytojų kūrinius, kritikos straipsnius, mokslines studijas apie lietuvių literatūrą, atskirų autorių kūrybą, skelbė užsienio rašytojų kūrinius.
Pirmasis dramos “Skirgaila” variantas buvo parašytas Kaukaze pirmojo pasaulinio karo metu. Kai režisierius B.Dauguvietis norėjo pastatyti ją Kauno Valstybės Teatre, V.Krėvė 1924m. vasarą dramą perkūrė lietuviškai, ją žymiai pakeisdamas ir papildydamas.
“Skirgaila” – tai keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo, vaizduojanti 14a. pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines ir religines problemas. Dramoje atskleidžiama tragiška Skirgailos kova su aplinkiniais ir su savimi. [Daugiau…]
Skynimai – mėnesinis literatūros žurnalas, leistas 1933 m. Kaune. Leido bendrovė „Žodis“. Išėjo 3 numeriai. Spausdino kritikos, literatūrologijos straipsnius, lietuvių grožinės literatūros kūrinius
Sonetas – lyrikos žanro, kanoniškos strofinės sandaros ir kanoniško rimavimo 14 eilučių eilėraštis. Jis būna dviejų rūšių – itališkasis (Petrarkos) ir angliškasis (Šekspyriškasis). Itališkąjį sonetą sudaro 2 ketureiliai ir 2 trieiliai, o šekspyriškąjį – 3 ketureiliai ir 1 dvieilis. Soneto ketureiliuose dažniausiai būna aprašomojo arba pasakojamojo pobūdžio, o trieiliai ir dvieiliai – apibendrinamojo, filosofinio.
-> Spaktyva – satyros ir humoro žurnalas, leistas 1924-1934 m. Kaune. Ėjo 1926 m. ir 1929 m. kartą per mėnesį, 1927 m. dukart per mėnesį, kitais metais – nereguliariai. Leido Pranas Vytautas Būdvytis. Išėjo 81 numeris.
Stema (gr. stémma – vainikas, girlianda) – viduramžiais stemomis buvo vadinami heroldų rašomi ir deklamuojami ilgi eilėraščiai apie herbinius ženklus ir jų savininkų genealogijas; naujaisiais laikais tas pats terminas taikomas XVI–XVIII a. įprastoms herbo atvaizdo ir herbinio eilėraščio kompozicijoms.
Stilistika – tai filologijos šaka, tirianti kalbos priemonių (stiliaus elementų) vartojimo tikslingumą.
Literatūrinė stilistika nagrinėja kalbos vartojimą grožiniuose kūriniuose: individualųjį rašytojų stilių, literatūrinių krypčių, epochų stilių. Literatūrinei stilistikai grožinio kūrinio stiliaus analizės atskaitos taškai yra turinys, tema, vaizduojamasis objektas, kūrėjo meninė individualybė.
Stilizacija – specialus, sąmoningas kurio nors kūrinio, kurių nors bruožų mėgdžiojimas, imitavimas. Neretai mėgdžiojama siekiant pasišaipyti, pajuokti. Tada toks kūrinys vadinamas parodija (gali būti kalbėjimo, eisenos, manierų, dainavimo, vaidybos parodija).
Straipsnis – analitinis žurnalistikos žanras, kuriam būdinga reiškinių, problemų analizė, nuoseklus, loginis minties plėtojimas, visuomenės gyvenimo dėsningumų atskleidimas. Kartais atvirai išsakoma autoriaus nuomonė. Daromos įtikinamos išvados. Rašant išskiriami trys etapai: temos pasirinkimas, temos pateikimas ir literatūrinis apdorojimas.
Strofa (posmas) – pagrindinis eiliuotos kalbos vienetų – eilučių – derinys, pasižymintis intonacine vienove ir sistemiškai pasikartojantis kūrinyje. Būna užbaigtas ne tik intonaciniu, bet ir sintaksiniu bei semantiniu atžvilgiu.
Strofoidė (gr. strophe – sukimas, posūkis, strofa) – tai eilėraščio eilučių grupė, išskirta grafiškai, bet neturinti būdingų strofos bruožų. Strofoidė ypač paplitusios modernistinėje ir postmodernistinėje poezijoje.
Suvalkija – mėnesinis regioninis etnokultūros žurnalas, einantis nuo 1997 m. Marijampolėje. Leidžia asociacija „Sūduvos kultūros fondas“. Rašo apie krašto istoriją ir dabartį, skelbia istorinius dokumentus ir nuotraukas, grožinės literatūros kūrinius.
|
|