Farsas – viduramžių komedijos tipas, satyrinio arba juokaujamo turinio nedidelės apimties drama ar vaidinimas, pagrįstas anekdotiška situacija, dinamišku veiksmu, su šaržuotais personažais, kuriems būdingi storžieviški pokštai, bravūriškos išdaigos.
|
||||||
|
Feljetonas (pranc. feuilleton < feuille ‘lapas, laikraštis’), grožinės literatūros ir publicistikos žanras – nedidelis humoristinis arba satyrinis aktualios visuomeninės – politinės, moralinės ar socialinės tematikos kūrinys, paprastai skelbiamas periodinėje spaudoje. Jame dažnai nagrinėjami dalykai nušviečiami subjektyviu autoriaus (feljetonisto) požiūriu, su humoru, vaizdai ir mintys paryškinama įvairiomis antitezėmis, paradoksais, priežodžiais. Remiamasi tikrais faktais, atvirai šaipomasi iš realiai gyvenančių, konkrečių asmenų. Tai padeda ugdyti piktai pašaipų skaitytojo požiūrį į visuomenei žalingus reiškinius. Figūriniai tekstai – tekstai, grafiškai išdėstyti taip, kad įgytų tam tikrus vizualiai suvokiamus pavidalus, primenančius realių ar simbolinių objektų (piramidės, obelisko, rombo, žvaigždės, kryžiaus, bažnyčios ir kt.) siluetus. Fikcija (lot. fiktio) – išgalvojimas, fantastinis dalykas. Fikcija gali būti vaizdinys, išgalvotas dalykas be sąryšio su realybe. Teisėje fikcija yra laikoma prielaida, kad nesant tam tikriems dalykams, jie laikomi įvykusiais, realiais.
Filomatai (gr. philomates – mokslo mylėtojai) – slapta anticarinė Vilniaus universiteto studentų draugija, veikusi 1817–1823 m. Filomatų draugija buvo įkurta 1817 m. kaip savišvietos ir moralinio tobulėjimo organizacija. Tarp jos įkūrėjų buvo Adomas Mickevičius ir Tomas Zanas. Draugija reguliariai rengė susirinkimus, kur buvo nagrinėjami jos narių parašyti moksliniai referatai ir grožinė kūryba. Filomatai domėjosi ir Lietuvos istorija, kraštotyra. Filosofinė lyrika – tai lyrikos tipas, pagrįstas pasaulėžiūros problemomis, vadinamosiomis „amžinomis temomis“, mąstymo, įsimąstymo, apmąstymo kalbinėmis procedūromis, siekiančiomis apibendrinimo. Vadinama ir kitais terminais: idėjų lyrika, reflektyvinė lyrika, intelektualinė lyrika, minties lyrika, metafizinė lyrika. Florilegiumas (lot. florilegium) – kaip ir graikiškoji antologija yra rinkinys posakių, motetų, garsių autorių citatų, ištraukų iš Biblijos. Florigeliumai būdavo alfabetiniai arba sistematiniai. Fonika (gr. phonikós – skambantis): 1. Estetiškai aktualizuotų eiliuotos kalbos garsų sistema. Futurizmas (lot. futurum – ateitis) – avangardinė literatūros ir meno srovė, gyvavusi 1909–1925 m. Futuristai pretendavo kurti ateities meną, neigė praeities kultūrą, aukštino industriją, didmiesčio gyvenimą. Futurizmas pirmiausia paplito tarp Italijos menininkų, vėliau kitose Europos šalyse, ypač Rusijoje. [Daugiau…] Gabija – pirmasis lietuvių literatūros almanachas. Redaktorius Juozapas Albinas Herbačiauskas. Išleistas 1907 Krokuvoje, skirtas Antano Baranausko atminimui. Gairės – meno ir literatūros iliustruotas žurnalas, ėjęs 1923-1924 m. Kaune. Leido menininkų kooperatyvas „Gairės“ kas du mėnesius. Išleisti 8 numeriai. Nagrinėjo meno ir literatūros raidos ypatumus, analizavo kūrybos proceso psichologinius aspektus, svarstė naujų meno ir literatūros krypčių įtaką lietuvių kultūrai, informavo apie meno ir literatūros plėtotę užsienio šalyse, spausdino lietuvių menininkų kūrinius bei žymiausių užsienio rašytojų kūrinių fragmentus, literatūros apžvalgas, recenzijas. Gaisai – meno ir literatūros iliustruotas žurnalas, ėjęs 1930-1931 m. Kaune. Leido Antanas Bružas, nuo 1931 m. – „Tulpės“ bendrovė. Spausdino kritinius rašytojų ir poetų kūrinius, mokslinius straipsnius, Lietuvos kultūros gyvenimo reiškinių apžvalgas, naujų knygų, spektaklių recenzijas, supažindino su kitų šalių literatūra, naujais užsienio rašytojų kūriniais, informavo apie dailės parodas, skelbė literatūrologų studijas, nagrinėjo literatūros, meno, istorijos klausimus. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino (apie 1275-1341) laiškai yra vieni pirmųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės raštijos paminklų. Jie svarbūs ne tik kaip Lietuvos politinės istorijos ir kultūros istorijos šaltinis, bet ir kaip Viduramžių epistoliarinės literatūros pavyzdžiai. [Daugiau…] Georgika (gr. geōrgikē – žemdirbystė) – antikinės poezijos žanras, epinis didaktinio pobūdžio kūrinys apie žemdirbių darbą, kaimo buitį, gamtą. Žanro pradininkas – romėnų poetas Vergilijus, parašęs poetinį traktatą žemdirbiams „Georgikos“.
Giesmė: 1. Konfesinio pobūdžio eiliuotas kūrinys, bažnytinės liturgijos dalis, vienas iš bažnytinės literatūros žanrų. Dažniausiai skirtas vokaliniam atlikimui (solo, choro, pritariant instrumentais) bažnyčioje per pamaldas arba atliekant įvairias apeigas tiek bažnyčioje, tiek už jos. |
||||||
|
© 2024 Literatura.lt - lietuvių literatūros enciklopedija, lietuvių rašytojai, kūriniai, literatūra. |
||||||