|
||||||
|
Mitas (gr. mýthos – žodis, sakmė, padavimas) − kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė. Mitų vystymasis ir jų transformacija į pasakas yra naratologijos objektas. Mitų atsiradimu taip pat domisi psichologija, ypač šiuolaikinė tautų psichologija. Modernizmas (pranc. moderne – naujas, šiuolaikinis) – kultūrinis periodas, užsimezgęs XIX a. viduryje ir pasireiškęs mene, architektūroje, muzikoje, literatūroje, taikomuosiuose menuose ir kituose kultūriniuose reiškiniuose. Moderni (kvantinė ir reliatyvumo) fizika, moderni (analitinė ir kontinentinė) filosofija ir moderni skaičių teorija matematikoje, taip pat siejamos su šiuo periodu. Kai kurie mokslininkai skirsto XX a. į Modernizmo ir Postmodernizmo periodus, tuo tarpu kiti neįžvelgia griežtų skirtumų tarp pastarųjų krypčių ir abejas laiko skirtingais vieno judėjimo aspektais. Mokslinė fantastika – fantastinio meno šaka, vienijanti literatūrą, kiną, dailę ir kitas meno sritis, pavyzdžiui, kompiuterinius, vaidmenų (RPG), figūrėlių ar net kortų žaidimus, kuriose pramanyti dalykai yra sietini su mokslu, ateities vizijomis, technika, visuomeniniais reiškiniais. Mokslinė fantastika yra priešingybė kitai fantastinio meno sričiai – maginei fantastikai, kuriai būdinga magija, stebuklai ir kiti bruožai, kurie yra artimi literatūrinei pasakai. Tačiau, nepaisant anksčiau išvardytų skiriamųjų bruožų, mokslinė fantastika neretai vadinama šių laikų pasaka. Monografija (gr. mónos – vienas + grápho – rašau) – mokslinis veikalas, skirtas išsamiam vienos temos, problemos, vieno autoriaus gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimui.
Monologas (gr. monologos < monos – vienas + logos – žodis, kalba) – grožinio kūrinio veikėjo kalba, neįeinanti į dialogą, sakoma pačiam sau, kitiems personažams arba žiūrovams (klausytojams). Monologas ypač būdingas dramos kūriniams – tragedijoms, komedijoms, tragikomedijoms, dramoms. Monologo pagrindinis tikslas – atskleisti personažo vidinį dramatizmą, jausmus, būties apmąstymus. Monologai į dramą įkomponuojami tikslingai, nes padeda suprasti personažo esmę, kartais ir viso dramos kūrinio idėją. Per veikėjų monologus rašytojai atskleidžia tiek dramos, tiek epinio kūrinio veikėjų charakterį, pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, požiūrį į kitus veikėjus ir aplinką, išreiškia svarbias jiems patiems ir visuomenei idėjas, išgrynina bendražmogiškąsias problemas. Žymiausias monologas literatūros istorijoje – Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas“ pagrindinio veikėjo Hamleto monologas. Monosilabas (gr. monosýllabon – vienskiemenis) – tai artificiozinės literatūros forma, kūrinys, sudarytas tik iš vienskiemenių žodžių (pvz., dux, lux, pax, rex ir pan.). Monosilabo priešingybė vadinama makrokolu. Moralitė (pranc. moralité) – vaidinti skirtas vėlyvųjų viduramžių kūrinys, kuriam būdingas moralizavimas, alegoriniai veikėjai, įkūnijantys gėrio ir blogio kovą. Veikėjai – abstrakčių sąvokų personifikacijos: Šykštumas, Tikėjimas, Pavydas, Dorumas, Mirtis – kovoja dėl žmogaus sielos. Plati tema Lazdynų Pelėdos kūryboje – nelaimingų vaikų gyvenimas. Vienas iš ryškiausių šios temos kūrinių – apsakymas “Motulė paviliojo”. Apsakymas yra vienas iš meniškiausių Lazdynų Pelėdos kūrinių, kuriame nepaprastai įspūdingai atskleisti buožių skriaudžiamų našlaičių vaikų pergyvenimai. Šiame apsakyme autorė vykusiai perteikia vaikišką naivumą, motinos pasiilgimą, įtikinamai atskleidžia žalojantį aplinkos poveikį vaiko sielai. Kūrinys kupinas gilios užuojautos skriaudžiamiems ir nelaiku žūstantiems vaikams ir neapykantos našlaičių engėjams. MUBA (Mūsų Baro Apžvalga) – literatūros ir meno žurnalas, leistas 1928 m. Paryžiuje. Ėjo lietuvių ir prancūzų kalba. Redaktorius Juozas Tysliava. Išėjo 3 numeriai. Vertingiausias D.Poškos kūrinys yra “Mužikas Žemaičių ir Lietuvos”. Jis parašytas sekant nežinomo lenkų rašytojo poema “Chłop polski” (Lenkų valstietis), tačiau dėl žymių turinio papildymų ir formos pakeitimų laikomas originaliu poeto kūriniu. Spėjama, kad “Mužikas Žemaičių ir Lietuvos” parašytas 1815 – 1825m. Pirmą kartą šiek tiek pakeistas buvo išspausdintas “Aušroje” (1886 Nr1). 1947m. paskelbtas autentiškas kūrinio tekstas. [Daugiau…] Muzikinė epigrama (eilėraštis) – tai artificiozinės literatūros forma, paprastai eiliuotas tekstas, kuriame tam tikri skiemenys užrašyti ne raidėmis, bet natų ženklais. Muzikinė epigrama kartais laikoma grifo rūšimi. Natūralizmas (pranc. naturalisme < naturalis – įgimtas, gamtinis) – XIX a. paskutinių dešimtmečių dailės, teatro, literatūros srovė. Vėlyvoji realizmo atmaina. Pagrindinis jos principas – objektyvus ir tikslus tikrovės vaizdavimas. Rašytojai natūralistai teigė, kad menininkas, vaizduodamas pasaulį, privalo moksliškai moksliškai analizuoti ekonominius socialinius santykius, remtis stebėjimu ir dokumentais, veikėjų charakteriuose pabrėžti fiziologinius veiksnius (ypač paveldėjimą). Natūralistinėje literatūroje visai nevertinami dvasiniai dalykai – moralė, tikėjimas, joje vyrauja kovos už būvį, smurto, instinktų tenkinimo ir išsigimimo temos. Žmogus priklausomas nuo biologinės prigimties, gyvenimo atsitiktinimų, jo elgesį lemia įgimtos savybės, fizinė būsena. Veikėjų charakteriai atsiskleidžia per kalbą, kurioje gausu šiurkščių, net vulgarių posakių. Populiariausi žanrai – romanas, novelė, drama. Naujasis židinys-Aidai – mėnesinis religijos ir kultūros žurnalas, einantis nuo 1991 m. sausio mėn. Vilniuje. Įsteigė Lietuvos vyskupų konferencija pavadinimu „Naujasis židinys“, žurnalas turėjo tęsti ikikarinio „Židinio“ tradiciją. 1991 m. pabaigoje prie „Naujojo židinio“ prisijungė 1949-1991 m. JAV leistas žurnalas „Aidai“, ir toliau eina kaip jungtinis žurnalas „Naujasis židinys-Aidai“. Rašo bažnyčios gyvenimo ir religijos bei kultūros temomis. Naujoji Aušra – Amerikos lietuvių kultūros iliustruotas žurnalas, ėjęs 1947–1949 metais Čikagoje. Redagavo Anatolijus Kairys. Žurnalas siekė išsaugoti senosios ir naujosios lietuvių emigracijos kultūrinių, visuomeninių ryšių vienumą. Jame buvo spausdinama tiek lietuviškoji kūryba, tiek publikacijos, skirtos visuotinei literatūrai, menui.
Naujoji Romuva – iliustruotas savaitinis kultūros, literatūros, meno žurnalas, leistas 1931-1940 m. Kaune, 1940 m. Vilniuje ir mėnesinis iliustruotas kultūros gyvenimo žurnalas, einantis nuo 1994 m. liepos 7 d. Vilniuje kaip atgaivintas 1931-1940 m. leistas to paties pavadinimo leidinys. |
||||||
|
© 2024 Literatura.lt - lietuvių literatūros enciklopedija, lietuvių rašytojai, kūriniai, literatūra. |
||||||
