|
-> Odė (sen. gr. ōdē – giesmė) – lyrikos žanras. Tai eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinami žymūs asmenys, svarbūs istoriniai įvykiai, deklaruojami aukšti filosofiniai, etiniai, politiniai principai. Odei būdinga patetika, retoriškumas. Jai artimi himnas, ditirambas.
Onomastika (gr. όνομα = onoma – „vardas“) – lingvistikos šaka, kurios tyrimo objektas yra tikriniai vardai. Onomastika tapatinama su eponimiku, kartais su akrostichu.
Onomatopėja (gr. onomatopoiia – žodžių kūrimas) – tikrovės garsų pamėgdžiojimas; žodžių darymas mėgdžiojant gamtos ar žmonių veiklos garsus.
Onomatopėja – fonetinė (garsinė) figūra, dažniausiai vartojama poezijoje. Onomatopėjos meninis poveikis kyla ne vien dėl garsinio efekto, bet ir dėl žodžių reikšmės (semantikos) – ką tie žodžiai išreiškia, kaip apibūdina daiktą ar gyvą padarą.
|
|