|
|
Makama (arab. makame – sueiga, pasakojimas sueigoje) – avantiūrinės novelės žanras, susiformavęs arabų literatūroje IX–X a., vėliau išpopuliarėjęs persų, tadžikų bei žydų literatūroje. Makamos herojus – klajojantis išprusęs literatas ar filosofas, kuris sugeba išsisukti iš keblių padėčių. Makamos buvo rašomos ritmine proza, remiantis griežtomis taisyklėmis. Šiame novelės žanre gausu sinonimų, homonimų, archaizmų, citatų, literatūrinių užuominų, alegorijų; todėl paprastam skaitytojui makamos sunkiai suprantamos.
Makaronikas (sen. it. maccaroni – makaronai) – XV a. pabaigos Italijoje atsiradusi literatūros forma, lotyniškas (paprastai eiliuotas) kūrinys, į kurį įterpiami nacionalinės kalbos elementai.
Makrokolas (gr. makrós – ilgas, kolláo – lipdau, klijuoju) – tai artificiozinės literatūros forma; epigrama (dažniausiai ydingo metro), sudaryta iš kuo ilgesnių daugiaskiemenių žodžių. Makrokolo priešingybė vadinama monosilabu.
Maldaknygė – maldų knyga, skirta pasauliečiams. Maldaknygių pradžia siejama su vėlyvaisiais viduramžiais. Maldų tekstai – vienas ankstyviausių ir pamatinių bažnytinės literatūros žanrų. Viduramžių maldaknygės buvo rankraštinės, kai kurios, skirtos aukštiems asmenims, puošniai iliuminuotos.
1922 m. parašyta “Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851-1922″ – Jono Basanavičiaus autobiografija. Pirmą kartą atskira knyga buvo išleista 1936m.
Margutis – JAV lietuvių žurnalas, ėjęs 1928-1965 m. Čikagoje. Buvo leidžiamas kas mėnesį, 1932-1947 m. – kas 2 savaites. Iki 1941 m. buvo muzikos, tautosakos, humoro, 1941-1961 m. – visuomenės, kultūros ir politikos, 1961-1965 m. – kultūros žurnalas.
Melodrama – tai draminis kūrinys, kuriam būdinga aštri, tiesioginė gėrio ir blogio priešprieša, sentimentalumas, dinamiška, kupina efektingų posūkių fabula. Melodramoje vyksta konfliktai tarp ryškiai teigiamų ir neigiamų veikėjų, kuriems būdinga emocingumas, ekspresyvus išgyvenimų reiškimas.
Memuarai (pranc. mémoires – atsiminimai) – viena seniausių pasakojimo formų, atsiradusi kaip besiformuojančios istorinės savimonės išraiška, susijusi pradžioje su karo žygių bei valstybės įvykių kronika (Cezario Galų karo užrašai, I a. pr. Kr.).
Mesostichas (gr. mésos – vidurinis, stíchos – eilutė) – tai akrosticho rūšis, kai „paslėptąjį“ žodį sudaro viduriniosios visų eiliuoto teksto eilučių raidės, skaitomos iš viršaus į apačią.
Metafora – leksinio stiliaus figūra, tropas, kai, remiantis daiktų panašumu, vieno daikto vardas, savybės priskiriamos kitam.
Metai – Lietuvos mėnesinis literatūros ir kultūros žurnalas, einantis nuo 1991 m. Vilniuje.
Leidžiamas vietoje žurnalo „Pergalė“. Leidžia Lietuvos rašytojų sąjunga. Žurnalas spausdina originalią ir verstinę literatūrą, eseistiką, literatūros mokslo ir kritikos straipsnius, recenzijas, publicistiką. Skelbia debiutuojančių autorių kūrybą, tremties ir rezistencijos atsiminimus, literatūrinį palikimą.
K.Donelaičio “Metai” – lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių) epas. Kaip ir įprasta epinėms poemoms bei epopėjoms, kūrinyje aprėpta tautos gyvenimo visuma. Tautą čia reprezentuoja būrai. Jie vaizduojami remiantis cikline laiko, istorijos ir gyvenimo samprata. [Daugiau…]
Metmenys – JAV lietuvių literatūros, meno, sociologijos ir politikos (kūrybos ir analizės) žurnalas, einantis nuo 1959 m. Čikagoje.
Įsteigė Santaros-Šviesos federacija. Per metus išeina 2 (dažniausiai 192 p.) numeriai. Spausdina straipsnius istorijos, literatūros, politikos, sociologijos, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimais, grožinės literatūros kūrinius, jaunųjų lietuvių dailininkų darbus.
Metras (gr. metron – matas) – eiliuoto kūrinio ritmo matas, principas, pagal kurį vienokie ar kitokie garsiniai (intonacijos) elementai – kirčiuoti ir nekirčiuoti, ilgi ir trumpi skiemenys – dėsningai kaitaliojasi eilutėje. Metras gali remtis bet kuriuo intonacijos elementu: tiek dinaminiu (garso tarimo ilgumas, stiprumas, greitumas), tiek melodiniu (garso tarimo aukštumas ir sąskambiai).
Metrika (gr. tá metriká – kas susiję su metrais, prozodija):
1. Antikinės eilėdaros principai
2. Naujųjų laikų eilėdaros principai (dažniau nusakomi ne metrikos, o versifikacijos sąvoka).
3. Metrinių eiliuotos kalbos ypatybių visuma, jų sistema.
4. Eilėtyros šaka, tyrinėjanti metrą.
|
|
