M.K.Sarbievijaus poezijos rinktinėje pateikiami įvairiais gyvenimo laikotarpiais rašyti kūriniai, parodoma jų žanrinė, tematinė ir estetinė įvairovė. Kūrinių išdėstymas atitinka poetui gyvam esant išleistų rinkinių struktūrą.
M.K.Sarbievijaus kūryboje skiriami trys etapai: iki išvykstant į Romą (1618-1622), studijuojant Romoje (1622-1625) ir grįžus iš Romos (1625-1635). Per tą laiką buvo parašyti ir išleisti visi svarbiausi M.K.Sarbievijaus kūriniai. Pirmuoju kūrybos laikotarpiu M.K.Sarbievijus daugiausia rašė panegirikas, taip pat sukūrė keletą epitalamijų.
Antruoju kūrybos laikotarpiu M.K.Sarbievijus palaipsniui tolo nuo emocingo retoriškumo, jo mintis tapo racionalesnė, raiška – paprastesnė. Metai, praleisti Romoje, turėjo tam lemiamos reikšmės. Čia poetas betarpiškai susipažino su Italijos kultūra, antikine architektūra, skulptūra, dailės kūriniais, žymiųjų Antikos rašytojų rankraščiais, antikine literatūra. Horacijų jis pasirinko savo mokytoju ir dvasios vadovu, pavyzdžiu imitacijai ir originaliajai kūrybai. Romoje parašyti eilėraščiai buvo įtraukti į pirmąjį M.K.Sarbievijaus rinkinį “Trys lyrikos knygos” (Lyricorum libri tres) išleistą 1625m.
Trečiojo laikotarpio poeziją būtų galima pavadinti “literatūriniu žaidimu”: rašomos antikinių ar biblinių tekstų parodijos ir palinodijos, siekiant sukomponuoti skirtingų stilių, idėjų, kultūrų mozaiką.
M.K.Sarbievijaus poezijoje galima skirti keletą teminių grupių. Pirmiausia – tai eilėraščiai, imituojantys Horacijaus kūrybą. M.K.Sarbievijus seka Horacijaus jo stiliumi, strofomis, kompozicija, kartoja jo siužetinius motyvus ir mitologinius įvaizdžius. Tačiau, išlaikydamas bendruosius Horacijaus poetikos principus, M.K.Sarbievijus neretai iš esmės transformuoja eilėraščio turinį, antikines aliuzijas pakeisdamas krikščioniškais vaizdiniais.
Antrą grupę sudaro M.K.Sarbievijaus eilėraščiai, paremti “Giesmių giesmės” imitacija. Trečią grupę sudaro kūriniai, dedikuoti žymiems Europos, Lenkijos, Lietuvos valdovams, didikams, dvasininkams. Minėtini taip pat eilėraščiai, skirti mokslo draugams ir Jėzuitų ordino nariams, lyrinės miniatiūros gamtos temomis, eilės, kupinos aliuzijų į antikinės Graikijos bei Romos istorijos, kultūros, filosofijos realijas.
M.K.Sarbievijaus kūryboje daug dėmesio skiriama lietuviškajai tematikai. Panegirikose, dedikuotose Lietuvos didikams, bei kituose poeto eilėraščiuose dažnai sutinkami lietuviški vietovardžiai, asmenvardžiai, apdainuojamas Lietuvos gamtos grožis.
M.K.Sarbievijaus poezija, kaip reikalavo klasikinė retorika, moko, jaudina ir džiugina visų laikų skaitytojus.
Palikite komentarą