|
|
Diskursas:
1. Pokalbis ar diskusija filosofine, politine, religine, literatūrine ar pan. tema; mokslinis veikalas, traktatas.
2. Lingvistikoje diskursas reiškia bet kokią kalbos atkarpą, didesnę nei sakinys. Šiuo atžvilgiu diskursas ir teksto sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai. Diskursu laikoma bet kokia kalbinė veikla – eilėraštis, Biblijos komentaras, laikraščio vedamasis ar tostas.
3. Moderniose kultūros teorijose diskursu vadinamos ir kitos, ne žodinės, raiškos (filmas, reklama, muzikos kūrinys, ritualas).
Ditirambas (gr. dithýrambos) – tai lyrikos rūšis, senovės graikų dievo Dioniso (vadinto ir Ditirambu) kulto ekstaziškas chorinis himnas; vėlesnių laikų literatūrose – aukšto, retoriško stiliaus panegirinis kūrinys.
Dokumentinė literatūra – faktais ir menine išmone grindžiami kūriniai.
Dokumentiniuose kūriniuose siekiama tikroviškai atvaizduoti autentiškus įvykius ir faktus, tačiau yra ir nemažai išmonės. Prie dokumentinių kūrinių priskiriamos apžvalgos, etiudai, interviu, kronikos, reportažai, straipsniai, dokumentiniam filmui parašytos apybraižos. Dokumentine literatūra vadinami ir tie kūriniai, kuriems būdingas dokumentiškumas, pirmiausia istorinė proza, taip pat biografiniai, dienoraštiniai, kelionių romanai. Dokumentinė literatūra pradėjo formuotis XIX a. viduryje.
Drama (gr. ρα´μα „darbas“, „kūrinys“, „veikalas“) – viena iš literatūros formų (šalia lyrikos ir epo), kurioje įvykiai perduodami per veikėjų dialogus. Nuo seniausių laikų folklorine ar literatūrine forma egzistavo skirtingose tautose. Nepriklausomai vieni nuo kitų dramos tradicijas sukūrė Antikos graikai, senovės indai, kinai, japonai, Amerikos indėnai. Esminis dramos pobūdis, tai meniškai išbaigtas kūrinio pavidalas spektaklyje, kuris su įvykiu supažindina ne pasakojimu, bet matomu veiksmu.
Draugija – literatūros, mokslo ir politikos žurnalas, ėjęs kas mėnesį 1907-1914 m., 1919-1933 m. ir kas 2 savaites 1937-1940 m. Kaune.
Leido Šv. Kazimiero draugija. Tiražas 1907-1914 m. – 1000 egz. Iš viso išėjo 213 numerių po 100 p. ir daugiau. Nuo 1911 m. leido priedą besimokančiam jaunimui „Ateitis“, kuris 1913 m. tapo atskiru leidiniu. 1911-1914 m. ėjo priedas „Žiedai mūsų tautinės tvėrybos“, 1914 m. – žurnalas mokytojams „Mokytojas“. Buvo aptariami literatūros, mokslo, politikos reikalai, bažnyčios ir teologijos dalykai, nagrinėjami literatūros kritikos, kultūros ir visuomenės gyvenimo klausimai, spausdinamos recenzijos, poezijos ir prozos kūriniai.
|
|
