BIRUTĖ sukurta apie 1823m. Vienas šio kūrinio variantas išspausdintas žurnale Kolumb 1828m., kitas įrašytas D.Poškos rinkinyje Bitelė Baublyje (Psczółka w Baublu), sudarytame apie 1824m., trečias, labiausiai paplitęs, datuotinas apie 1829m., paskelbtas S.Daukanto 1846m. išleistame rinkinyje Dainės Žemaičių. Antrasis Birutės variantas turi kitokį pavadinimą: DŪMOJIMAS SENO ŽEMAIČIO ANT KALNO BIRUTOS.
Pirmas ir trečias variantas labai panašūs. Nuo jų daugiau skiriasi antras (Poškos) variantas. Todėl čia pateikiami tik du pirmieji variantai. Birutės siužeto pagrindą sudaro legenda, užfiksuota Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštyje (ne anksčiau kaip 1405m.), vėliau perpasakota M.Strijkovskio Kronikoje (1582m.).
Birutė yra pirmoji lietuvių literatūrinė baladė, sukurta lietuvių kalba. Ji turi būdinguosius romantinės baladės bruožus. Joje susipina tautos istorija ir tautosaka. Jos siužetas paimtas iš istorijos, bet sutautosakintas, baladiškai sukomponuotas. Taip pat ir jos istoriniai veikėjai (Kęstutis, Birutė) yra kartu ir tautosakiški, ir baladiški. Baladėje sukurtas Birutės paveikslas yra tapęs lietuvaitės simboliu.
Sulydžiusi baladiškuosius ir tautosakinius bruožus, BIRUTĖ tapo labai populiari. Ji buvo išversta į lenkų ir vokiečių kalbą, dainuojama pagal kelias melodijas, jos išliko kone šimtas nuorašų. Lietuviai studentai ir emigrantai svetur giedodavo BIRUTĘ kaip himną. Kaimo jaunimas dainavo ją kaip meilės dainą. Ji buvo dedama į tautosakos rinkinius, nenurodant autoriaus pavardės.
Palikite komentarą