Matas Šalčius (1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčius – 1940 m. gegužės 26 d. Guajaramerine, Bolivija) – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas.
Biografija
M. Šalčiaus tėvas kilęs iš senos Šalčių giminės, kuri minima jau nuo XVIII amžiaus. Pranė ir Juozas Šalčiai augino septynis sūnus ir dvi dukteris, Matas buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau – Kaune. Dar besimokydamas užsiėmė žurnalistine veikla, rašė straipsnius į laikraščius. Baigęs „Saulės“ mokytojų dirbo mokytoju Žemaitijoje. Dėl viešų pasisakymų prieš carinę valdžią ištremtas iš Lietuvos. Emigravo per Kiniją, Japoniją į JAV. Emigracijoje taip pat užsiėmė žurnalistine veikla.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Matas Šalčius tapo ELTOS direktoriumi. Dirbo Lietuvos kariuomenės propagandos skyriuje, mokytojavo. 1919 m. įsteigė Šaulių sąjungą, buvo pirmasis žurnalo „Trimitas“ redaktorius. 1925 m. keliavo po Vakarų Europą – Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Portugaliją, domėjosi jų kultūra. Aktyviai propagavo turizmą. 1929 m. balandžio 25 d. įsteigta Turizmo sąjunga, kurios valdybos sekretoriumi išrinktas M. Šalčius.
1929 m. lapkričio 20 d. su kitu garsiu to meto keliautoju Antanu Poška leidosi į kelionę Indijon. Keliautojai aplankė Balkanų šalis, Egiptą, Artimuosius Rytus. Po ketverių metų kelionių keliautojas išleido knygą „Svečiuose pas 40 tautų“. Už ją apdovanotas „Spaudos fondo“ premija.
1936 m. išvyko į Pietų Ameriką. Čia bandė suvienyti lietuvių išeiviją, Buenos Airėse leido laikraštį „Išvien“. Tačiau, nesulaukęs išeivijos palaikymo, tęsė keliones. Aplankė Argentiną, Urugvajų, Braziliją, Boliviją, Čilę, Paragvajų. 1939 m. persirgo maliarija. 1940 m. susirgo ūmiu smegenų uždegimu nuo kurio ir mirė. Palaidotas Guajaramerino mieste.
2005 m. liepos mėnesį Lietuvos keliautojų ekspedicija „Bolivija-Peru 2005“, vadovaujama Gintauto Babravičiaus nustatė apytikslę keliautojo mirties vietą. Miesto centre, šalia bažnyčios buvo pastatytas Mato Šalčiaus atminimui skirtas bareljefas.
Nuo 1906 m. mokyklos, švietimo, auklėjimo klausimais rašė leidiniuose „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Santara“ „Lietuvos žinios“, „Ateitis“, „Naujoji gadynė“, „Darbininkas“, Klaipėdos garsas, „Naujoji Romuva“, „Mūsų rytojus“, „Savivaldybė“, „Ūkininko balsas“ ir kt. leidiniuose. 1910-1914 m. redagavo Lietuvių mokytojų sąjungos leidinį „Mokykla“. Išvertė K. Anderseno ir kt. autorių pasakų.
Bibliografija
Kaip gyvena latviai, anglai, suomiai, 1916 m.
Lenkų sąmokslas Lietuvoje, 1921 m.
Ką kiekvienas turi žinoti apie turizmą, 1935 m.
Svečiuose pas 40 tautų, 6 t. 1935-1936 m.
Palikite komentarą