Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863 m. balandžio 27 d. Kalesninkuose, Simno valsčius, Alytaus apskritis – 1938 m. birželio 15 d. Varšuvoje, palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.) – lietuvių pedagogas, rašytojas, aušrininkas, spaudos darbuotojas.
Biografija
1883 m. baigęs Veiverių mokytojų seminariją, rašytojas mokytojavo Pajevonyje, Beržininkuose iki 1888 m., vėliau Lenkijoje Lomžoje, nuo 1908 m. Varšuvoje.
Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, bendradarbiavo „Aušroje“. 1905 m. Lomžoje įkūrė lietuvių kultūros draugiją. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. 1923-1934 m. vadovavo Varšuvos lietuvių kultūros draugijai.
Duktė Aldona apie rašytoją parašė vertingų prisiminimų.
Kūryba
Reikšmingiausi Vanagėlio kūriniai – 1883–1910 m. apsakymėliai ir eilėraščiai. Išleido poezijos ir prozos knygelių („Vestuvės“, 1906 m.; „Melagių dėdė“, „Arbatnamyje“, „Valsčiaus ponai“, „Vestuvės“, „Miestelio Onutė“, 1907 m.; „Dievo žmonės“, „Gyvačių karalius ir kitokios apysakėlės“, 1908 m.), elementorių ir skaitinių knygų mokykloms („Dovanėlė“, 1909 m.; „Vaikų šaltinėlis“, 1926 m.; „Aušrelė“, 1927 m.).
Poezijoje apdainavo gimtojo krašto gamtą, kaimo buitį, meilę. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis. Apsakymėliuose pavaizdavo kaimo ir miestelio žmonių buitį. Svarbi rašytojo prozos dalis – didaktiniai ir pažintiniai kūrinėliai vaikams. Kūrinius spausdino leidiniuose „Aušra“, „Šviesa“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Lietuvių laikraštis“, „Nedėldienio skaitymas“, „Šaltinis“, „Viltis“.
Bibliografija
Raštai, 1921 m.
Palikite komentarą