Kazimieras Pakalniškis – Dėdė Atanazas (1866 m. vasario 22 d., senuoju stiliumi vasario 10 d. Gedgaudžiuose, Salantų valsčius – 1933 m. liepos 1 d. Raudėnuose, Šiaulių apskritis. Palaidotas Raudėnų kapinėse.) – Lietuvos kunigas, publicistas, rašytojas, redaktorius, blaivybės propaguotojas.
Biografija
Mokėsi Mosėdžio pradžios mokykloje ir Liepojos gimnazijoje. 1885 m. įstojo į Petrapilio kunigų seminariją, bet po metų perėjo ir 1889 m. baigė Kauno kunigų seminariją.
Nuo 1890 m. – vikaras Mosėdyje, nuo 1893 m. – Akmenėje, nuo 1899 m. – Žvingių klebonas. 1916 m. perkeltas į Raudėnus, dėstė tikybą Raudėnų mokykloje, nuo 1927 m. – Telšių vyskupijos garbės kanauninkas. 1933 m. jam paskirta valstybinė pensija.
1888 m. vienas Lietuvos mylėtojų draugijos steigėjų ir aktyvių narių, vėliau vienas Šv. Kazimiero draugijos organizatorių. Dalyvavo draudžiamos spaudos lietuvių kalba platinimo veikloje. 1889 m. Tilžėje padėjo įsteigti žurnalą „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, 1893-1896 m. faktiškai jį redagavo. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: Dėdė Atanazas, Mike Katinėlis, Jurgis Šermunėlis, Tetutė Ona, Petras Zuikis ir kt.
Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant krikščionybės principus, didaktizmas.
Bibliografija
Obrusiteliai, 1893 m.
Kandidatas į kunigus, 1900 m.
Paveikslėliai iš sodos, 1903 m.
Mokytoja, 1904 m.
Mirtis, 1905 m.
Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi, 1908 m.
Samdininkai, 1908 m.
Paskutinis butelys, 1910 m.
Žemdirbių vargai ir priemonės jiems pašalinti, 1922 m.
Palikite komentarą