Vincas Krėvė-Mickevičius (1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Merkinės valsčius, Alytaus apskritis – 1954 m. liepos 7 d. Pensilvanija, JAV) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.
Biografija
Senelis buvo kilęs iš Nedingės. Kaime Mickevičiai dar buvo vadinami Krėvėmis, todėl Vincas Mickevičius šią pavardę pasirinko slapyvardžiu. Rašytojas ilgą laiką vadinosi dviguba pavarde (Vincas Krėvė-Mickevičius), o Amerikoje jau ir oficialiai vadinosi tik Vincu Krėve. Slapyvardį pasirinko pagal senelio pravardę.
Studijų metai
V. Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją, vėliau – Merkinės mokykloje. Pasimokęs privačiai Vilniuje, Peterburge išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir 1898 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje mokėsi 2 metus, bet dėl nesutarimų su seminarijos vadovybe iš jos pasitraukė.
1904 m. Kazanės I-oje gimnazijoje gavo brandos atestatą ir tais pačiais metais pradėjo studijas Kijevo universiteto Filologijos-filosofijos skyriuje, studijavo slavistiką. 1904 m. parašė pirmąjį apsakymą „Miglos“, kūrė eilėraščius lenkų kalba. 1905 m. universitetas buvo uždarytas, V. Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą Galicijoje (Austrija), nenutraukdamas ryšių su Kijevo universitetu.
1908 m. baigė Lvovo universitetą filosofijos daktaro laipsniu, išlaikė valstybinius egzaminus Kijevo universitete, pelnė aukso medalį už darbą „Indoeuropiečių protėvynė“, buvo pakviestas ruoštis profesūrai. Dėl mažo atlyginimo iš universiteto išėjo.
1909 m. išvyko į Užkaukazę. Baku miesto realinėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir literatūrą, skaitė paskaitas apie budizmą. Vasaromis parvykdavo į tėviškę rinkti liaudies dainų ir padavimų. 1911 m. prisidėjo prie Baku liaudies universiteto steigimo. 1913 m. Kijevo universitete apgynė disertaciją apie Budos ir Pratjekabudos vardų kilmę, gavo lyginamosios kalbotyros magistro laipsnį.
1913 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė su žydų kilmės buvusia mokine Rebeka Karak. Pirmojo pasaulinio karo metais aktyviai veikė Baku socialistų revoliucionierių (eserų) partijoje, redagavo jos laikraštį „Znamia truda“. 1917–1918 m. Baku miesto tarybos narys. 1919 m. paskirtas Lietuvos konsulu Azerbaidžane.
Mokslinė veikla
1920 m. gegužės mėn. su žmona ir šešiamete dukra grįžęs iš Baku, įsikūrė Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi. 1922 m. paskirtas Lietuvos universiteto ordinariniu profesoriumi, organizavo Slavų literatūros ir kalbų katedrą. 1925–1937 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Skaitė visuotinės literatūros istoriją.
Įsteigė ir 1920-1923 m. redagavo literatūrinį žurnalą „Skaitymai“. 1924 m. V. Krėvės iniciatyva įsteigtas savaitinis žurnalas „Lietuvis“. Redagavo tęstinius leidinius: 1924-1931 m. – „Tauta ir žodis“, 1930-1931 m. – „Gaisai“, 1930-1940 m. – „Darbai ir dienos“, 1930-1935 m. – „Mūsų tautosaka“, 1940 m. – „Dienovidis“ ir kt. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų draugijų veikloje. Pastarajai vadovavo 1938–1940 m.
Rinko liaudies kūrybą, ją publikavo, vadovavo VDU tautosakos komisijai. Šalia kūrinių: „Šarūnas“ (1911 m.) „Žentas“ (1922 m.), „Skirgaila“ (rusų k., 1922 m.), „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1912 m.), „Raganius“ (1939 m.), apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ (1922 m.), parengė tautosakos rinkinius: „Dainavos krašto liaudies dainos“ (1924 m.), „Sparnuočiai liaudies padavimuose“ (1933 m.), „Patarlės ir priežodžiai“ (3 t., 1934–1937 m.) ir kt. Buvo išleisti V. Krėvės „Raštai“ (10 t., 1921–1930 m.). Nors ir atsisakęs dvasininko kelio, toliau domėjosi religija, ypač jos kilme, pradine krikščionybės forma. Nuo 1907 m. iki gyvenimo pabaigos rašė Biblijos motyvais pagrįstą kūrinį „Dangaus ir žemės sūnūs“.
1938 m. Latvijos universitetas suteikė V. Krėvei garbės daktaro vardą.
Kūryba
Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo spausdinti 1907 m. lenkų kalba; nuo 1909 m. kūrinius spausdino lietuvių kalba. Vincas Krėvė kūrė labai įvairiais žanrais. Derino realistinį pasaulio vaizdą su romantine dvasia (pavyzdžiui, apsakymas „Skerdžius“), jungė tradicinės lietuvių tautosakos motyvus su Rytų egzotika, rašė istorinius veikalus. Surinko ir paskelbė lietuvių tautosakos, parašė publicistikos kūrinių, straipsnių kultūros klausimais.
1924 m. Tautos teatre pastatytos dramos „Šarūnas“ (rež. Antanas Sutkus) ir „Skirgaila“ (rež. Borisas Dauguvietis). 1929 m. Valstybės teatre pastatyta misterija „Likimo keliai“ ir „Šarūnas“ (rež. Andrius Oleka-Žilinskas). 1931 m. Valstybės teatro gastrolinis „Šarūno“ spektaklis Rygoje, Valstybės teatre – drama „Žentas“ (rež. B. Dauguvietis).
Raštai
V. Krėvės raštai: 10 t. – Kaunas; Vilnius: Švyturys, 1921-1930. – 10 t.
Raštai: 6 t. – Boston, 1956-1961.
Rinktiniai raštai: 3 t. – Vilnius: Vaga, 1982.
Knygos
Gilšė: dzūkų legenda; Bobulės vargai: apsakymas. – Vilnius, 1909.
Šarūnas, Dainavos kunigaikštis: senųjų dienų gyvenimo pasaka. – Vilnius, 1911.
Milžinkapis: Dainavos šalies padavimas. – Vilnius, 1912.
Užkeikta merga: Dainavos šalies padavimas. – Vilnius, 1912.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Vilnius, 1912.
Užburtas kalnas: Dainavos šalies padavimas. – Vilnius, 1913.
Patjekabuddha: Šventųjų Gango vilnių pasaka. – Vilnius, 1913.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Kaunas, Vilnius, 1921.
Skirgailo: drama iz žizni Litvy XIV veka. – Vilna: Aurora, 1922. – 105 p. (rusų k.)
Žentas: drama. – Kaunas, 1922.
Dainavos krašto liaudies dainos prof. V. Krėvės-Mickevičiaus surinktos. – Kaunas, 1924.
Indoeuropiečių protėvynė. – Kaunas, Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys. – 1927. – 146 p.
Aitvaras liaudies padavimuose. – Kaunas: Humanitarinių mokslų fakultetas, 1933. – 156 p.
Milžinkapis; Užkeikta merga. – Kaunas: Spaudos fondas, 1933. – 59 p.
Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį Punios valdovą. – Kaunas: Spaudos fondas, 1933. – 92 p.
Sparnuočiai liaudies padavimuose. – Kaunas, 1933.
Dzūkų poringės. – Kaunas: Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys, 1934. – 189 p.
Patarlės ir priežodžiai: 3 t. – Kaunas, 1934-1937.
Mindaugo mirtis: drama. – Kaunas, 1935.
Mūsų tautosaka ir gyvenimas. – Kaunas, 1935.
Skirgaila. – Kaunas, 1938.
Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai: apysaka. – Kaunas, 1939.
Šiaudinėj pastogėj: apysakos. – Kaunas: Sakalas, 1940. – 316 p.
Žentas: drama. – Kaunas, 1941.
Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą. – Maskva, 1942.
Miglose: iš priešbolševikinių laikų reportažas: romanas. – Kaunas, 1944.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Schweinfut: Tėviškė, 1948. – 221 p.
Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai. – Augsburg, 1948. – 192 p.
Šiaudinėj pastogėj: apysakos. – Augsburg: Suduva, 1948. – 315 p.
Dangaus ir žemės sūnūs; Žemės vingiais. – Augsburg: Sūduva, 1949. – 206 p.
Rytų pasakos. – Chicago: Terra, 1954. – 216 p.
Apsakymai ir padavimai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955. – 278 p.
Žentas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 171 p.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 252 p.
Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958. – 278 p.
Vincas Krėvė: rinktinė (Mokinio biblioteka). – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1958. – 184 p.
Šiaudinėj pastogėj: apsakymai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 237 p.
Likimo žaismas: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1965. – 270 p.
The Temptation: Pagunda: apysaka (vertė R. Sealey). – New York (anglų k.)
Bedievis. – Vilnius: Vaga, 1966. – 47 p.
Šarūnas Dainavos kunigaikštis; Senųjų dienų gyvenimo pasaka. – Vilnius: Vaga, 1966. – 479 p.
Skirgaila; Mindaugo mirtis: istorinės dramos. – Vilnius: Vaga, 1967. – 215 p.
Bobulės vargai: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1968. – 167 p.
Raganius; Žentas: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1968. – 317 p.
Aitvaras: padavimai. – Vilnius: Vaga, 1970. – 68 p.
Daina apie arą; Užkeikta merga. – Chicago, 1970.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Vilnius: Vaga, 1970. – 217 p.
Predanija Dainavskoj stariny (vertė A. Rolnik). – Moskva: Chudožestvennaja literatura, 1973. – 253 p. (rusų k.)
Skerdžius: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1974. – 437 p.
Bobulės vargai: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1977. – 195 p.
Skirgaila: 4 dalių istorijos drama iš senovės lietuvių gyvenimo (Mokinio biblioteka). – Kaunas: Šviesa, 1978. – 110 p.
Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1982. – 167 p.
Skirgaila: 4 d. istorijos drama iš senovės lietuvių gyvenimo (Mokinio biblioteka). – Kaunas: Šviesa, 1983. – 118 p.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai (Mokinio biblioteka). – Kaunas: Šviesa, 1985. – 165 p.
Dangaus ir žemės sūnūs. – Vilnius: Vaga, 1987. – 740 p.
Dangus aukštai, ant žemės kietai: patarlės ir priežodžiai (spaudai parengė L. Nekrošienė). – Vilnius, 1991.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Vilnius: Vyturys, 1992. – 174 p.
Bolševikų invazija ir liaudies vyriausybė: atsiminimai (sp. parengė A. Zalatorius). – Vilnius: Mintis, 1992. – 130 p.
Miglose: iš priešbolševikinių laikų reportažas. – Vilnius: Mintis, 1993. – 329 p.
Skirgaila: keturių dalių istorijos drama iš senovės lietuvių gyvenimo (Skaitinių serija; 3). – V.: Baltos lankos, 1995. – 145 p.
Šiaudinėj pastogėj: apsakymai (Skaitinių serija; 25). – Vilnius: Baltos lankos, 1998. – 207 p.
Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai (Skaitinių serija; 26). – Vilnius: Baltos lankos, 1999. – 164 p.
Palikite komentarą