Vanda Juknaitė (g. 1949 m. lapkričio 28 d. Papiliuose, Rokiškio raj.) – Lietuvos prozininkė, dramaturgė, eseistė.
Biografija
1972 m. baigė VU lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokytojavo, dėstė Klaipėdos konservatorijoje. Nuo 1975 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete, bendradarbiauja spaudoje. Dirba socialinės pedagogikos srityje su benamiais, gatvės vaikais, neįgaliaisiais, įsteigė jiems vasaros stovyklą Inkūnuose (Anykščių raj.). Gyvena ir dirba Vilniuje.
Nuo 1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Išgarsėjo romanu „Šermenys“.
V. Juknaitė – jautri, pastabi asmenybė, savo darbuose aprašanti socialines problemas. Ji kviečia diskutuoti apie svarbiausias humanistines vertybes – apie atsakomybę ne tik už save ar kitą žmogų, bet ir už visą pasaulį, apie žmogaus vertę, meilę, pareigą. Rašytojos kūriniai nėra saldūs – juose atsispindi kita, tamsesnioji visuomenės pusė: „nužemintųjų ir nuskriaustųjų“, sergančių, kenčiančių likimai. Tekstuose gausu detalių ir nutylėjimų, kurie sukuria stiprią emocinę įtaigą.
V. Juknaitės kūryba išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, švedų, vokiečių kalbas.
Bibliografija
Ugniaspalvė lapė: apysaka ir apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1983.
Šermenys: romanas. – Vilnius: Vaga, 1990.
Stiklo šalis: apysaka. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
Šermenys: romanas; Stiklo šalis: apysaka; Formulė: drama. – Vilnius: Alma littera, 2000, 2001.
Išsiduosi. Balsu: esė, pokalbiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Saulėlydžio senis: Romualdo Granausko kūrybos interpretacijos / kartu su Elena Nijole Bukeliene. – Vilnius: Alma littera, 2004.
Tariamas iš tamsos: pokalbiai su vaikais. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.
Palikite komentarą