Antanas Jonynas (1923 m. gruodžio 14 d. Alytuje – 1976 m. liepos 5 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, poeto Antano A. Jonyno tėvas.
Biografija
1933–1940 m. mokėsi Alytaus gimnazijoje. 1940 m. po sunkios ligos apako. 1944 m. baigė Kauno mokytojų seminariją. 1944–1946 m. studijavo Vilniaus universitete, 1951–1952 m. Maksimo Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje.
Nuo 1955 m. TSKP narys. 1944–1954 m. (su pertrauka), 1962–1963 m. ėjo Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) pirmininko pareigas. 1954–1962 m. su pertraukomis dirbo „Literatūros ir meno“, „Pergalės“ redakcijose. 1958–1959 m. žurnalo „Moksleivis“ redaktorius. 1958–1959 m. kandidatas į LKP CK narius. 1963–1964 m. LAD leidyklos direktorius. 1969–1970 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje.
Kūryba
1942–1945 m. eilėraščiuose (rinktinė „Rugsėjo pilnatis“, 2003 m.) ryški neoromantikų poetika. Pilietiniuose eilėraščiuose (rinkiniai: „Kovotojų dainos“, 1949 m., „Kad klestėtų žemė“, 1952 m., „Apmąstymai“, 1957 m., „Pasiryžimo metas“, 1973 m., „Su širdies mandatu“, išl. 1978 m.) vyrauja sovietinės tikrovės aukštinimas, oratorinis, tezinis stilius.
Parašė eiliuotą laišką „Draugui Stalinui“ (su Juozu Macevičium, 1950 m., pavadinimu „Laiškas vadui“, 1952 m.), eiliuotų apybraižų ir reportažų (rink. „Pavasarėjančiais arimais“, su J. Macevičium, 1957 m.), satyrinių eilėraščių (rinkinys „Pernykštis sniegas“, su Kostu Kubilinsku, 1957 m.), satyrinių apysakų („Paskutinė vakarienė“, 1962 m., „Žinok, ką pasakys vyriausiasis“, su Juozu Požėra, 1962 m., „Šventieji žiedžia puodus“, 1965 m.), filmo „Svetimi“ scenarijų (su J. Požėra, 1962 m., rež. Marijonas Giedrys), publicistikos (rinkinį „Žmogiškoji reabilitacija“, išl. 1979 m.), literatūros kritikos (rinkinys „Prie gyvo šaltinio“, išl. 1978 m.), kūrinių vaikams ir jaunimui.
Palikite komentarą