Birutė Baltrušaitytė-Masionienė (g. 1940 m. spalio 24 d. Treinoje, dab. Lomiai, Tauragės raj. – 1996 m. rugpjūčio 2 d. Vilnius) – lietuvių rašytoja, literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
1965 m. baigė Vilniaus universitetą. 1992 m. habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Nuo 1965 m. Vilniaus universiteto rusų literatūros dėstytoja.
Kūryba
Grožinėje kūryboje, kurią pasirašinėjo Baltrušaitytės pavarde, vyrauja Mažosios Lietuvos istorinės ir kultūrinės realijos, pabrėžiamos praeities ir dabarties sąsajos, keliami tautinės savimonės, moralinės pareigos klausimai. Poezijai būdingas etinis maksimalizmas, lyrinė refleksija. Novelėse ir apysakose gausu autentiškų vaikystės atsiminimų, daug dėmesio skiriama moters likimo temai, vaizduojami iškilūs Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai Kristijonas Donelaitis, Eduardas Gizevijus, Vydūnas, Morta Zauniūtė.
Literatūros mokslo darbus pasirašinėjo Masionienės pavarde. Tyrinėjo rusų, ukrainiečių, estų ir kt. tautų literatūras. Periodinėje spaudoje paskelbė įvairių šalių literatūros ir kultūros apžvalgų.
Grožinė literatūra
Žolynų prieglaudoj, eilėraščiai, 1980 m.
Upių pradžioj, eilėraščiai, 1982 m.
Šuliniai, eilėraščiai, 1986 m.
Lietuvninkų ir prūsų žemėj, eilėraščiai, 1991 m.
Po pietvakarių dangum, novelės, 1981 m.
Lieptai, novelės, 1985 m.
Sugrįžimai, 1988 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija
Po Žalgirio kautynių, istorinės tematikos novelių rinkinys vaikams, 1993 m.
Mažosios Lietuvos moterys, apybraižų knyga, 1998 m.
Mokslinė literatūra
Dabartinės estų prozos bruožai, 1977 m.
Levas Tolstojus ir Lietuva, 1978 m.
Literatūrinių ryšių pėdsakais, 1982 m.
Iš Kalevo šalies: Estų literatūros puslapiai, 1990 m.
Su savąja tauta: Pabaltijo ir Rytinių slavų tautų literatūra, 1994 m.
Baltijos tautos: Kultūros istorijos metmenys, 1996 m.
Palikite komentarą